Kalėjimų departamentas publikuoja Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios moters laišką apie įkalinimo metu sukurtą šeimą.
„Kas yra meilė? Kas yra šeima? Atsakymų į šiuos klausimus ieško ne vienas. Mano šeimos branduolį sudarė vyras, penki mūsų vaikai ir aš. Prieš ketverius metus įvyko didžiulė tragedija. Aš netekau vyro, o vaikai – tėvo. Jis buvo nužudytas. Sunkiai išgyvenome netektį. Tačiau mes, žmonės, iškenčiame ir įveikiame daug daugiau nei patys galime įsivaizduoti. Laikas apgydė netekties žaizdas.
Patekusi į įkalinimo įstaigą, stengiuosi nepalūžti ir gyventi toliau. Su vaikučiais palaikome šiltus emocinius ryšius. Kiek leidžia įstatymai ir pataisos namų taisyklės, bendraujame. Susirašinėjame laiškais, vaikai lanko mane, du kartus per savaitę pakalbame telefonu. Tai pačios geriausios akimirkos būnant pataisos namuose!
Atlikdama bausmę pradėjau laiškais bendrauti su man seniai pažįstamu draugu. Žmogui, netekusiam laisvės, be galo svarbus palaikymas, bendravimas. Pradėjome dalintis savo patirtimi, teikti vienas kitam emocinę paramą: suprasti, užjausti, palaikyti. Pradėjome tikėti ir pasitikėti vienas kitu. Graži draugystė peraugo į daug šiltesnius jausmus. Aplinkybėmis, kuriose esame atsidūrę, patiriama pagalba suteikia stiprybės ir vidinės ramybės. Mums bendraujant, pamažu brendo meilė, kuri ir atvedė iki santuokos.
Kai įsitikinome, jog mūsų „pasauliai“ yra pakankamai artimi, tada ir susituokėme. Ši santuoka man labai svarbi, džiaugiuosi ja ir esu be galo laiminga. Mes išmokome būti pakantūs vienas kitam, atjaučiantys. Gebame atidžiai klausytis vienas kito, suprantame rūpesčius, problemas. Kiek leidžia aplinkybės, stengiamės viską spręsti kartu. Aišku, labai trūksta dažnesnio bendravimo, tačiau esame patenkinti tuo, ką turime. Didžiausią džiaugsmą mums teikia skiriami ilgalaikiai pasimatymai. Tai tikras ir atviras bendravimas, kada galime dalintis savo jausmais.
Kažkas yra pasakęs, jog dviese sunkūs keliai – trumpesni ir vargai yra lengvesni. Man šeima – didžiausia parama ir palaikymas esamoje padėtyje, didžiausia bendrystė ir vertybė“.
Vilniaus pataisos namuose pernai spalio mėnesį susituokusio nuteistojo nuomone, šeima yra svarbi kiekvienam žmogui.
„Susituokti įkalinimo įstaigoje nusprendžiau, nes norėjosi pakeisti statusą ir būti ne tik draugu ar drauge. Vyras ir žmona – net skamba visai kitaip, tiesa? Išdidžiai! Susituokus, įstaigos administracija pozityviai žiūri į socialinių ryšių palaikymą, tad daugėja ir galimybių puoselėti tarpusavio ryšį.
Man liko du mėnesiai iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos: noriu įkvėpti laisvės, o tada ir vestuvių puotą su žmona darysime ten, kur ji norės. Vestuvėms įkalinimo įstaiga nėra patraukliausia vieta, bet kai ateini į tą mažą patalpą, matai tik ją, moterį, kuri bus tavo žmona, su kuria sieji savo ateitį ir kuri ateities svajones. Mintimis nusikeli toli nuo vietos, kurioje esi, tuo metu tiki, kad viskas įmanoma, kad ateitis laukia šviesi.
Mano vestuvės įvyko pernai spalio mėnesį, todėl viskas dar labai gyva mano atmintyje, turėjome 48 valandų ilgalaikį pasimatymą, tada net tyla yra iškalbinga. Pastaruoju metu gyvenu nuo pasimatymo iki pasimatymo. Grįžtu į patalpas ir dar pora savaičių gyvenu prisiminimais, o kitas kelias savaites galvoju, kaip vėl greičiau pamatyti savo žmoną. Kadangi ji gyvena Rusijoje, telefoniniai skambučiai labai brangūs, tai pasiskambiname tik tada, kai planuojame susitikimą. Ir visada turime apie ką kalbėti.“
Kauno tardymo izoliatoriuje neseniai susituokęs nuteistasis sako, kad santuoka – tai saugumas, ramybė, reikalingumo jausmas. Šeima kuriama, nes svarbu jaustis kažkam reikalingu, norisi rūpintis kitu žmogumi ir pačiam jausti, kad esi svarbus.
Vasario 14 –ąją, nuteistieji, sako, rašysiantys meilės laiškus žmonoms, nes tikintys, kad meilė trunka visą gyvenimą, o ryšys kasmet tik stiprėja.
Pasak Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų, vestuvėse kartais dalyvauja liudininkai (suimtųjų, nuteistųjų ar jų būsimųjų sutuoktinių artimieji), bet dažnai santuokos liudininkais tenka būti ir įstaigos darbuotojams. Marijampolės pataisos namuose santuokas su laisvėje gyvenančiomis moterimis registravę nuteistieji, tvirtino, kad šeimos sukūrimas motyvuoja greičiau išeiti iš įkalinimo įstaigos, keičia požiūrį į atsakomybę už savo elgesį.
Santuokos registravimas įkalinimo įstaigose
Suimtasis, nuteistasis rašytiniu prašymu kreipiasi į įstaigos direktorių dėl santuokos sudarymo galimybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, įstaiga informuoja teisėją, ar prokurorą, kurio žinioje yra suimtasis, nuteistasis apie gautą prašymą.
Jei nėra draudimų bendrauti su būsima sutuoktine, kreipiamasi į miesto civilinės metrikacijos skyrių dėl suimtojo, nuteistojo prašymo santuokai sudaryti priėmimo. Daugelyje pataisos įstaigų santuokų registravimas vyksta ketvirtadieniais. Civilinės metrikacijos atstovai, registruojantys santuokas įkalinimo įstaigose, teigė pastebintys, kad santuokos registravimas nuteistiesiems yra svarbus žingsnis.
Svarbią dieną jaunuosius dažniausiai lydi ir jaudulys, ir šypsenos, nors kartais pasitaiko ir santūrių reakcijų. Vyrai laikosi tvirčiau, daugiau jaudinasi jaunosios.
Lietuvos pataisos įstaigose pernai buvo užregistruota daugiau nei pusantro šimto santuokų.
