Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna

Ar įmanoma išskirti ypatingus kauniečių galvosenos ir gyvensenos bruožus ir apskritai kalbėti apie ypatingą, iš kitų regionų išsiskiriantį kaunietišką bendruomeninį charakterį? Įmanoma, nors ir nelengva.

 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Ypatingi kauniečių bruožai: ant galvos – ne tik „Žalgirio“ karūna.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Arūnas Vaicekauskas, etnologas.
Arūnas Vaicekauskas, etnologas.
 Vilma Ragauskienė, Šančių seniūnijos Šlaito seniūnaitijos seniūnė.
 Vilma Ragauskienė, Šančių seniūnijos Šlaito seniūnaitijos seniūnė.
 Jūratė Kuzmickaitė, Respublikinės Kauno ligoninės darbuotoja.
 Jūratė Kuzmickaitė, Respublikinės Kauno ligoninės darbuotoja.
 Saulius Greičiūnas, pensininkas, 1991 metų sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas.
 Saulius Greičiūnas, pensininkas, 1991 metų sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas.
 Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.
 Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.
 Juozas Pleita, aviatorius, gidas, Kauno fortų tyrinėtojas.
 Juozas Pleita, aviatorius, gidas, Kauno fortų tyrinėtojas.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 18, 2020, 9:35 PM

Tokia formulė tarsi yra, bet ji labai jau skirtinga, susidedanti iš vienas kitam prieštaraujančių arba tiesiog pernelyg skirtingų dėmenų.

Kaunietis – aklai užsispyręs „Žalgirio“ krepšinio klubo aistruolis, pasiryžęs perkąsti gerklę dėl mylimos komandos.

Šykštuolis, gudruolis, savanaudis, nematantis pasaulio toliau savo nosies. Kita vertus, kaunietis – verslus žmogus, išradingai randantis išeitį iš sudėtingos padėties, patriotas.

Apskritai kaunietis vertinamas kaip saikingai tolerantiškas ir tvirtai, bet ne bukai ginantis savo tautines ir bendruomenines vertybes.

Tad ką gi iš tiesų reiškia būti kauniečiu, kokie bruožai jį išskiria iš kitų regionų Lietuvos gyventojų?

Arūnas Vaicekauskas, etnologas:

„Atsakyti į klausimus, kas yra tikras kaunietis, kokie jo išskirtiniai būdo bruožai, man būtų buvę labai paprasta sovietmečiu. Nedaugžodžiaujant būtų buvę galima sakyti, kad tai patriotas, sudėtingomis sąlygomis išsaugojęs lietuviškumą, tautinę savastį privalomai internacionalinėje aplinkoje.

Bet šiais laikais tai daug sudėtingiau. Kaunietiška tapatybė ėmė tarsi blankti, suvienodėjo. Nors iki šiol, nesiimant būti visažiniu teisuoliu, būtų galima išskirti ypatingus, ilgai išsilaikiusius bendruomeninio būdo bruožus.

Na, pavyzdžiui, vilniečiai sporto sirgaliai irgi turi savo mylimą krepšinio komandą, bet negarbina jos taip karštai ir aistringai kaip kauniečiai „Žalgirio“ ekipos.

Dar Kaunas iš senesnių laikų išlaikė technokratiškumo persvarą, jo nepavyko radikaliai humanitarizuoti, nors Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) davė stiprų humanitarinių mokslų, apskritai humanitarinės kultūros užtaisą.

Taip pat kauniečiai pasižymi bendruomenine jėga. Pastaruoju metu ypač kovinga Šančių bendruomenė, tai ji įrodė pasipriešinusi bendruomenei nepriimtinai šio mikrorajono urbanistinei plėtrai.

Aišku, miestas negali nesikeisti, šia prasme galime kalbėti apie tam tikrą kaunietišką konservatyvumą. Bet, tarkime, aš nenorėčiau, kad kurortinėje Panemunėje nunyktų viena ar dvi ten esančios seno tipo kavinės ir pridygtų greitojo maisto restoranų. Kaunietis – jaukių namų gyventojas, jam reikia iš kaimo atplūdusios kaimietiškos šilumos.

Aišku, apie kauniečius kalbama ir su pašaipa. Jau sovietmečiu kauniečiai buvo lengvai šaržuojami, o apie dutūkstantuosius ir vėliau pašaipos buvo net virtusios patyčiomis – kad kauniečiai per vestuves vilki sportiniais kostiumais ir tuokiasi prekybos centruose. Tačiau tai tik įrodo, kad tebegyvas pavydas Kaunui ir tai galbūt reiškia, kad yra ko pavydėti kauniečiams.“

Jūratė Kuzmickaitė, Respublikinės Kauno ligoninės darbuotoja:

„Manau, tas kaunietiškas charakteris, kaunietiškas mentalitetas, specifinis patriotiškumas, išskirtinis bendruomeniškumas jau kiek pasenusios sąvokos, dvelkiančios ir nostalgija, ir naftalinu – kaip vintažinė močiutės spinta. Nebėra to, baigia sudūlėti ir išsitrinti. Gyvename didelių greičių pasaulyje, kuriame technologijos gerokai pakoregavo ir toliau koreguoja geografiją.

Vis mažiau sureikšminama vieta. Dažnai gali išgirsti kalbant: „Gyveni mieste? – Jau nebe. – Išsikėlėt į užmiestį, dirbi nuotoliniu būdu? Puiku, kai būsi centre, susitinkame išgerti kavos.“

Įprastas reiškinys. Dažnesnis negu bendruomenės protestai dėl kokio nors viešosios erdvės akcento – paminklo ar pastato. Beje, bendruomenė šiandien mobilizuojasi ir reiškiasi socialiniuose tinkluose, o ne Karo muziejaus sodelyje.

Ar gyvendamas Taikos prospekte esi labiau kaunietis už tą, kuris išsikėlė į Birštoną, bet virtualiai dalyvauja Kauno gyvenime? Tikriausiai. Bet kuo tas „labiau kaunietiškumas“ pasireiškia, aš nežinau.“

Saulius Greičiūnas, pensininkas, 1991 metų sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas:

„Manau, kad pagrindinis kauniečio būdo bruožas yra patriotiškumas. Meilė Tėvynei, Dievui ir krepšiniui, taip pasakyčiau! Bent jau man šios vertybės brangios ir labai svarbios.

Galbūt tai susiję su giminės tradicija, juk mano senelis iš motinos pusės Nikodemas Degutis buvo prezidento Antano Smetonos asmens sargybinių būrio karys. Tikiu, kad mes, kauniečiai, esame ir visada būsime karių gentis. Tai ypač aktualu ir šiais laikais, kai geopolitinė situacija tapo ypač sudėtinga.“

Vilma Ragauskienė, Šančių seniūnijos Šlaito seniūnaitijos seniūnė:

„Pasakyti, ar yra koks vienas, ar keli kaunietiško charakterio bruožai – sudėtinga. Juolab kai nesu istorikė ir neturiu visa apimančios laikmečių patirties.

Žinau tik, kad linkėčiau savo miestui ir kiekvienam mūsų ne tik norėti pokyčių savo šalyje, kaimynystėje, šeimoje, bet ir būti tuo pokyčiu. Ir būnant tuo, kad ir labai mažu pokyčiu nesitikėti greitų rezultatų. Mes, kaip tauta, esame gana pakantūs – kiek gaunam, tiek vežam, tačiau kai situacija pakrypsta apie pokytį, dažnu atveju nusiplaunam.

Šančių bendruomeniško susitelkimo pavyzdys parodė, kad žmonės gali susiburti dėl bendro tikslo ir parodyti valdžiai, visuomenei, kad jiems R Ū P I.

Eitynės su trispalvėmis ar euforija, kuri užlieja kūną giedant ar girdint himną per valstybines šventes yra tik atributai, tikroji pilietiškumo dvasia yra mūsų kasdienoje.“

Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas:

„Aš nesu kaunietis, tik jau ilgą laiką dirbu Kaune. Bet galbūt todėl galiu iš šalies, o tai reiškia gana objektyviai, žvilgtelėti į kaunietiško charakterio, kaunietiško mąstymo būdo bruožus. Aišku, nepretenduodamas į neklystamumą.

Labiausiai mane žavintis kaunietiško charakterio bruožas – gebėjimas aiškiai apsibrėžti savo mentalinį ir socialinį statusą, paprasčiau tariant, savo savasties suvokimas ir buvimas aiškiai apsibrėžtos asmeninės erdvės ribose.

Kaunietis yra toks, koks jis yra, be išlygų: jis gali būti sportiniais drabužiais vilkintis „bachūras“, kalbantis žargonu, besidomintis tik krepšiniu ir automobiliais. Na, gal dar merginomis...

O štai menininkas intelektualas taip pat aiškiai save priskiria savo socialinei grupei. Aišku, tas pats menininkas irgi gali domėtis ne tik Rembrandtu, bet ir krepšiniu, mėgti automobilių sportą. Bet jam tai jau nėra tokios svarbios vertybės kaip „bachūrui“.

Žinoma, čia aš kalbu apibendrindamas. Nes iš tiesų kauniečiai yra labai skirtingi, ir rasti kokius nors aritmetinius kaunietiškumo vidurkius labai sudėtinga.“

Juozas Pleita, aviatorius, gidas, Kauno fortų tyrinėtojas:

„Man atrodo, kad pagrindinis kauniečio bruožas yra principingumas, įsitikinimas savo tiesa. Ne bukas žemaitiškas užsispyrimas be jokių nuolaidų, bet argumentuota, įrodymais ar logika pagrįsta kaunietiškos nuomonės tvirtybė.

Kaunietiškam gyvensenos ir mąstymo būdui susidaryti daug įtakos turėjo faktas, kad Kaunas buvo laikinoji sostinė. Bet ir sovietmečiu, ir dabar šio fakto kauniečiai pernelyg nesureikšmina. Didžiuojasi tuo, tačiau nesipučia, neišpuiksta.

Vis dėlto laikinosios sostinės įtaka lėmė, kad kauniečio mąstysena – labai istoriška. Kauniečiai kaip retai kurių kitų miestų gyventojai domisi savo aplinkos istorija, puoselėja ją, išgyvena, jei iškyla grėsmė istoriniam paveldui. Kauniečiui istorija yra jo gyvasties šaltinis.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.