Prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio kaktomuša dėl pastarojo pateiktos, bet šalies vadovo išbrokuotos L.Savicko kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus – ne vienintelė. Susikirtimų yra ir dėl kitų paskyrimų į svarbias pareigas.
Vienas keliančių ginčų – Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo postas. Ši kėdė laisva jau nuo spalio vidurio, kai iš tarnybos pasitraukė buvusi direktorė Diana Vilytė.
Gali būti, kad svarbi institucija nuolatinio vadovo neturės dar ilgai, nes premjeras ir prezidentas nesuranda bendros kalbos dėl būsimo VPT direktoriaus.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, Vyriausybės vadovo siūlomas kandidatas netinka viešųjų pirkimų reformą siūlančiam prezidentui, tuo metu S.Skvernelis piestu stoja prieš G.Nausėdos surastą pretendentą vadovauti tarnybai.
Prezidentui atmetus L.Savicko kandidatūrą į ministrus, Vyriausybėje pasigirdo kalbų, jog neverta daryti nuolaidų dėl VPT vadovo. Tačiau esą nesitraukti žada ir prezidentas.
Vienas kitam nenusileidžia
Neoficialus kandidatų vadovauti Viešųjų pirkimų tarnybai derinimas vyksta jau kurį laiką. Pagal įstatymą, šios tarnybos direktorių penkerių metų kadencijai premjero teikimu skiria prezidentas.
Su Prezidentūros pasipriešinimu jo siūlomai kandidatūrai susidūręs S.Skvernelis anksčiau viešai yra užsiminęs, jog būtent jis turi teisę teikti kandidatą, o ne atvirkščiai.
„Be šito pirmo žingsnio negali būti antro žingsnio, o jis yra iš apačios į viršų, ne iš viršaus į apačią“, – prieš sausio pradžioje vykusį susitikimą su prezidentu pabrėžė S.Skvernelis.
Nepaisant nuskambėjusio ultimatumo, G.Nausėda esą kategoriškai nesutinka, kad naujuoju VPT vadovu būtų skiriamas premjero siūlomas Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų skyriui vadovaujantis Edgaras Markevičius.
Prezidentas VPT direktoriaus postą siūlo patikėti Centrinės projektų valdymo agentūros prie Finansų ministerijos Pažeidimų skyriaus vadovei Neringai Virbickaitei.
Tačiau, šaltinių teigimu, dėl stumiamos visiškai nežinomos kandidatūros raukosi S.Skvernelis.
Tiesa, nežinia, ar premjerui labiau kliūva siūloma kandidatė, ar jis priešinasi dėl to, kad Prezidentūra lipa į Vyriausybės daržą.
Stebisi pasirinkimu
Prezidento komanda irgi trauko pečiais nesuprasdama, kodėl premjerui toks svarbus E.Markevičius, bet yra įsitikinusi, kad jis esą per silpnas užimti šį postą.
Šalies vadovo patarėjai stebisi, kad pasirinkdamas pretendentą į VPT direktorius premjeras esą nekreipė dėmesio, jog E.Markevičius anksčiau buvo atsakingas už Santaros klinikų viešuosius pirkimus, kurie buvo atsidūrę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje.
Pareigūnai aiškinosi įtarimus, kad už pergalę viešuosiuose pirkimuose buvo reikalaujama kyšių, o šie esą buvo mokami paramos forma klinikoms.
Nors įtarimai subliūško, klinikoms užtėkštos dėmės niekas nenuvalė.
Tiesa, nei skandalo metu, nei vėliau E.Markevičiaus pavardė šioje istorijoje nebuvo nuskambėjusi, jo deklaracijoje nurodoma, kad jis vis dar darbuojasi ir Santaros klinikose, yra Teisės skyriaus teisininkas.
Užkliuvo ir kitokie ryšiai
Neoficialiomis žiniomis, aptarinėjant premjero siūlomą kandidatą, Prezidentūrai užkliuvo ir E.Markevičiaus giminystės ryšiai. Mat jo motina Jelena Kutkauskienė pernai tik po ginčų teisme buvo paskirta vadovauti Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, remdamasis STT pažyma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu, iš pradžių nepaskyrė J.Kutkauskienės į šias pareigas.
Savo sprendimą ministras pakeitė tik po to, kai pernai birželį Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VTEK sprendimą, kuriuo buvusi Karoliniškių poliklinikos direktorė buvo pripažinta supainiojusi interesus.
J.Kutkauskienė, Etikos prievaizdų vertinimu, pažeidė įstatymus, kai Karoliniškių poliklinika pirko prekes bei paslaugas iš jos sutuoktiniui Kęstučiui Kutkauskui priklausančios bendrovės „Limeta“.
Anot šaltinių, nors ši istorija irgi nėra tiesiogiai susijusi su kandidatu, nuogąstaujama, kad tai gali mesti šešėlį už skaidrų viešųjų pirkimų procesą atsakingai tarnybai.
Ryšį su motinos sutuoktiniu K.Kutkausku, kaip galintį kelti interesų konfliktą, E.Markevičius pats yra nurodęs privačių interesų deklaracijoje.
Su premjero į VPT vadovus siūlomu kandidatu „Lietuvos rytui“ susisiekti nepavyko.
Nei patvirtino, nei paneigė
Tuo metu N.Virbickaitė „Lietuvos rytui“ nei patvirtino, nei paneigė informacijos, kad jos kandidatūra yra svarstoma tarp kandidatų.
„Pagal įstatymus, VPT direktoriaus kandidatūrą ministro pirmininko teikimu tvirtina prezidentas.
Aš nesu gavusi oficialaus premjero siūlymo kandidatuoti į šias pareigas“, – sakė N.Virbickaitė, beveik dešimt metų dirbanti Centrinėje projektų valdymo agentūroje prie Finansų ministerijos.
Be Seimo – nė iš vietos
Nei premjerui, nei prezidentui nerodant nė menkiausio noro nusileisti, tikėtina, kad nė vienas iš neoficialiai šiuo metu aptariamų kandidatų netaps VPT direktoriumi. Kas toliau?
Prezidentūros atstovai svarstė, kad tokiu atveju tarnyba dar gerą pusmetį gali likti be nuolatinio vadovo. G.Nausėdos komanda tikisi, kad po Seimo rinkimų naujasis Vyriausybės vadovas bus sukalbamesnis.
Tai, kad šią kadenciją nepavyks paskirti VPT vadovo, neatmetė ir Vyriausybė. Bet jos atstovai neoficialiai aiškino, jog valdančiosios daugumos Seime palaikomas premjeras turi pranašumų prieš prezidentą svarstant kitus paskyrimus – daugumai jų reikalingas parlamento pritarimas.
S.Skvernelis jau esą susitaikė su tuo, kad nepavyks paskirti ekonomikos ir inovacijų ministro, tačiau jis gali bandyti įtikinti valdančiąją daugumą netvirtinti prezidento teikiamų Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo, generalinio prokuroro ar valstybės kontrolieriaus kandidatūrų.
Visų šių pareigūnų kadencija baigiasi šiemet: VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio ir valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio – pavasarį, Generalinės prokuratūros vadovo Evaldo Pašilio – rudenį.
Nežinia – ir dėl teisėjų
Taip pat nežinia, ar pavyks sklandžiai patvirtinti siūlomas trijų naujų Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūras.
Kovą baigiasi ne tik šio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, bet ir teisėjų Gedimino Mesonio bei Vyto Miliaus kadencija.
Jei nauji teisėjai iki to laiko nebūtų paskirti, D.Žalimas gali likti ir toliau vadovauti Konstituciniam teismui.
Toks scenarijus visai realus, nes jau dabar parlamente abejojama, kad valdantieji pritartų Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktai Konstitucinio teismo kanclerės Ingridos Danelienės, kuriai ypač palankus D.Žalimas, kandidatūrai į teisėjus.
Prezidentas į Konstitucinio teismo teisėjus pasiūlė advokatės Giedrės Lastauskienės, o Aukščiausiojo teismo vadovė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėjo Algio Norkūno kandidatūras.
Beje, Aukščiausiajam teismui S.Rudėnaitė vadovauja laikinai, po to, kai buvęs pirmininkas Rimvydas Norkus pernai Seimo buvo palaimintas Europos Sąjungos Bendrojo teismo teisėju.
Prezidentas S.Rudėnaitę yra pasiūlęs skirti nuolatine Aukščiausiojo teismo vadove, tačiau tam slaptu balsavimu turi pritarti Seimas. Taigi nėra garantijų ir dėl šio paskyrimo.
