„Tos baudos manęs tikrai nesustabdys. Rašysiu skundus tol, kol kas nors atkreips dėmesį, kad mano byla buvo išnagrinėta pažeidžiant daugybę įstatymų, kad nebuvo įsigilinta į akivaizdžius, neginčijamus faktus.
Gal bent vienam teisėjui atsivers akys. Prarasti jau nebeturiu ko“, – „Lietuvos rytui“ sakė 76 metų Kazys Čeliauskas, kuris mano, kad dėl sukčių pinklių ir teisėjų nenoro gilintis į esmę gali netekti viso užgyvento turto.
Pasiūlė verslo planą
Sėkmės lydimo K.Čeliausko gyvenimas aukštyn kojomis apvirto 2008 metais. Tuomet senas jo draugas – „Snoro“ banko Tauragės filialo vadovas Ramūnas Šniepis – pasiūlė pirkti 3,6 hektaro sklypą Šiauliuose.
Esą šį sklypą įsigijus už 2,4 milijono litų būtų galima greitai perparduoti už 2,7 milijono litų. K.Čeliauskas buvo įtikintas, kad jau yra pirkėjas, sutinkantis sumokėti tokią sumą.
Kai verslininkas paaiškino, kad turi tik 400 tūkstančių litų, jo bičiulis bankininkas pasisiūlė padėti gauti paskolą iš „Snoro“ banko.
Esą bankas turi lengviau suteikti 2 milijonų litų paskolą, nes sklypas įvertintas 3 milijonais litų.
Pateikė antrą įvertinimą
Pasak K.Čeliausko, bankininkas R.Šniepis lakstė lyg vijurkas, kad jo bičiuliui būtų skirta reikiamo dydžio paskola.
Tam reikėjo ir banko Paskolų komiteto pritarimo, nes filialų vadovai patys tokios sumos skirti negalėjo.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad bendrovės „Verslavita“ atliktas perkamo sklypo vertinimas, nors ir buvo parengtas pagal visus reikalavimus, neatitinka realios vertės ir juo remiantis negalima suteikti 2 milijonų litų paskolos.
Įtarimų sukėlė tai, kad plynas laukas, kuriame nėra jokių komunikacijų, infrastruktūros, privažiavimo kelių, įvertintas net 3 milijonais litų.
Tada R.Šniepis, bičiuliui K.Čeliauskui nieko nežinant, banko Paskolų komitetui pateikė naują tos pačios „Verslavitos“ atliktą vertinimą.
Sklypas vėl buvo įvertintas 3 milijonais litų, tik šį kartą nurodyta, kad yra atvestos beveik visos komunikacijos.
Be to, buvo akcentuojama, kad tiek sklypas gali kainuoti ateityje, kai jis bus padalintas į keliolika 10–15 arų dydžio namų valdų.
Pranešė negavęs sutikimo
Naujas vertinimas „Snoro“ Paskolų komitetui tiko, nors ir buvo parengtas be turto apžiūros akto – būtino dokumento rengiant ataskaitą.
Tačiau buvo nutarta skirti tik 1,6 milijono litų paskolą.
Vis dėlto į centrinę „Snoro“ būstinę atvykęs R.Šniepis po ilgų diskusijų ir įkalbinėjimų sugebėjo įtikinti Paskolų komitetą, kad būtų suteikta beveik 2 milijonų litų paskola.
R.Šniepis net spirgėjo, kad būtų greičiau įformintas sandoris, ir pats, dar negavęs patvirtinimo ir neturėdamas įgaliojimo, notarui parašė pažymą, kad „Snoras“ per 25 dienas suteiks 2 milijonų litų paskolą.
Gavęs tokią pažymą notaras 2008 metų kovo 21 dieną įformino sandorį.
K.Čeliausko įmonė „Čelta“ tapo 3,6 hektaro sklypo Šiauliuose savininke, šią valdą nusipirkusi iš Tauragės verslininko Gintauto Tachtamiševo.
Po mėnesio „Snoras“ pervedė šiam sandoriui numatytus pinigus.
Paėmęs paskolą K.Čeliauskas bankui įkeitė ne tik nupirktą sklypą, bet ir du savo butus Tauragėje bei Klaipėdoje ir dar vieną valdą Klaipėdos rajone.
Įžvelgė vagystės požymių
Laikas ėjo, bankui reikėjo mokėti palūkanas ir įmokas, tačiau pirkėjo taip ir nebuvo.
Pradingo ir sklypo pirkimo iniciatorius R.Šniepis – neatsiliepė telefonu, vengė susitikti.
Po kelių savaičių jis pats buvo atleistas iš darbo. „Snoro“ prezidento Raimondo Baranausko nurodymu atlikus reviziją Tauragės filiale buvo pasigesta 1,8 milijono litų, kurie turėjo būti kasoje.
R.Šniepis bandė teisintis, kad už šiuos pinigus supirkinėjo gyventojų vekselius, tačiau tokie pasiaiškinimai banko vadovams neatrodė rimti.
„Atleisti R.Šniepį už veiklą, turinčią sukčiavimo ir vagystės požymių“, – taip skambėjo R.Baranausko įsakymas.
Pelną pasidalijo keliese
Netrukus K.Čeliauskas suprato, kad buvo paprasčiausiai apgautas.
„Greitai sužinojau, kad tas pirkėjas, turėjęs atnešti aukso puodą ir atsidūręs kvailio vietoje, buvau aš. O pelną mano sąskaita pasidalijo keli vietos verslininkai, prieš pat sandorį sklypą įsigiję už 1,5 milijono litų“, – sakė K.Čeliauskas.
O ir po miestą pasklido gandai, kad iš šių buvusių sklypo savininkų už surastą pirkėją R.Šniepis galėjo gauti 120 tūkstančių litų atlygį.
Dėl aferos niekas nekaltas
Dėl galimo sukčiavimo Tauragės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Po pusantrų metų tyrimo prokurorė Jurgita Ališauskė jį nutraukė, taip ir nenustačiusi nusikaltimo požymių. Kaip liudytojas apklaustas R.Šniepis neigė, kad įkalbėjo K.Čeliauską pirkti sklypą, kad žadėjo vėliau surasti pirkėją, kad siūlė pelną dalintis pusiau.
Buvęs bankininkas tvirtino, kad jokių pinigų ar kokios kitos materialinės naudos iš šio sandorio negavo.
Prokurorė savo nutarime padarė prielaidą, jog R.Šniepis galėjo daryti įtaką K.Čeliauskui, kad šis pirktų sklypą, ir buvo tuo suinteresuotas, tačiau tai nėra nusikaltimas.
Prokurorės nuomone, K.Čeliauskas pats turėjo įforminti savo susitarimus su R.Šniepiu dėl atsakomybės, jeigu bendras verslas sužlugs.
Teisėjas citavo tik kodeksą
K.Čeliauskui nepavyko savo tiesos pasiekti ir bylinėjantis civiline tvarka. Nors jis bandė įrodyti, kad sklypo pirkimo ir pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes sudaryta norint apgauti, teismai šio argumento neišgirdo.
Ieškinį atmetęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Audrius Saulėnas išvardijo įvairius Civilinio kodekso straipsnius ir kitų teismų priimtus sprendimus, tačiau dėl ginčo esmės net nieko nekalbėjo. Vėliau verslininko skundus atmetė ir aukštesnių instancijų teismai.
Nusivylė garsiu advokatu
Tačiau atkaklus tauragiškis nenuleido rankų. Kai teismuose nepavyko įrodyti, jog sandėris buvo sudarytas panaudojus apgaulę, K.Čeliauskas nuėjo kitu keliu. Jis bandė įrodinėti, kad sklypą pirko dėl apsirikimo.
Atstovauti šioje byloje verslininkas pasamdė žinomą sostinės advokatą Gintarą Balčiūną.
„Samdyti šio advokato kontorą buvo didžiausia mano klaida. Nors jis už darbą imdavo didžiulius pinigus, dažnai į posėdžius atvykdavo net nepasiruošęs arba siųsdavo bylos esmės nežinančius padėjėjus“, – piktinosi K.Čeliauskas.
Nors advokatas išrašydavo įspūdingas sąskaitas už savo esą nuveiktą darbą, taip nieko ir nepasiekė – ir ši byla buvo pralaimėta, nes teismai nusprendė, kad sudarydamas sklypo pirkimo sandorį pats K.Čeliauskas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.
Maža to, pralaimėjęs bylą advokatas G.Balčiūnas pateikė daugiau kaip 200 tūkstančių litų sąskaitą. K.Čeliauskas jau buvo sumokėjęs 112 tūkstančių, tad prašė advokato būti žmogiškam ir atleisti nuo likusios sumos.
„Jis vis mėgdavo pabrėžti, kad dukart buvo teisingumo ministras. Tačiau aš atsakydavau: būk nors penkis kartus, tačiau savo darbą turi atlikti profesionaliai ir sąžiningai“, – sakė K.Čeliauskas.
Tačiau G.Balčiūnas kreipėsi į teismą ir, apskaičiavęs likusią skolą su delspinigiais ir palūkanomis, pareikalavo dar daugiau kaip 40 tūkstančių eurų.
Bylą išnagrinėjusi Vilniaus apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir konstatavo, jog K.Čeliauskas neįrodė, kad G.Balčiūnas elgėsi nesąžiningai ar neprofesionaliai, ir priteisė visą prašomą sumą.
Pirmininkas spruko lauk
Visuose frontuose pralaimėjęs K.Čeliauskas ėmėsi naujo ginklo – kai kasacinis teismas atsisakė priimti skundus, jis pasiprašė priimamas pas tuometį Aukščiausiojo teismo pirmininką Rimvydą Norkų.
„Papasakojau, jog teismai pripažįsta stebuklus – kad tuo pat metu tas pats sklypas gali būti ir tuščias, ir su visomis komunikacijomis. Ir jų kaina – tokia pati. Pirmininkas pripažino, kad aš teisus.
Tačiau kai priminiau, kad ir pats R.Norkus, dar būdamas Apeliacinio teismo teisėjas, atmetė mano skundą, jis spruko iš kabineto pabrukęs uodegą“, – pasakojo apie susitikimą K.Čeliauskas.
Nepavykus pokalbiui su Aukščiausiojo teismo pirmininku K.Čeliauskas ėmė rašyti prašymus, kad teismai atnaujintų bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Naujomis aplinkybėmis verslininkas, be kita ko, įvardijo faktą, kad jis nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie sklypo vertinimą, kuriuo remiantis buvo suteikta paskola.
Tokiu būdu esą nebuvo įvykdyta pagrindinė sutarties sąlyga, kad šalims negali būti nežinomų duomenų.
K.Čeliausko įsitikinimu, paskolos sutartis negali būti pripažinta galiojančia, kai neįvykdyta nė viena jos sąlyga.
Trukdo teismų darbui?
Nuo 2017 metų K.Čeliauskas jau parašė 69 prašymus atnaujinti bylą, tačiau visi jie buvo arba atmesti, arba atsisakyta juos priimti.
Sausio 7 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė išnagrinėjo 66-ąjį A.Čeliausko prašymą atnaujinti bylą ir ne tik atsisakė jį priimti, bet ir nubaudė.
Teisėja savo nutartimi akcentavo, kad 65 prašymus iš esmės tais pačiais pagrindais pateikęs K.Čeliauskas piktnaudžiauja savo teisėmis, ir skyrė 2500 eurų baudą.
Beje, praėjus kelioms savaitėms po šio sprendimo teisėja O.Gasiulytė mįslingai iškrito iš balkono ir žuvo.
Praėjus kelioms dienoms po O.Gasiulytės priimto sprendimo Vilniaus apygardos teismas K.Čeliauskui už 67-ąjį skundą skyrė dar vieną 2500 eurų baudą.
Sausio 23 dieną verslininkas už 68-ąjį skundą jau buvo nubaustas 3000 eurų bauda.
Ją paskyrusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Inga Staknienė konstatavo, kad K.Čeliausko elgesys yra nesąžiningas.
Pastarąjį kartą 3000 eurų bauda verslininkas buvo nubaustas vasario 7 dieną – už 69-ąjį skundą.
Baudą paskyręs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Irmantas Šulcas nutartyje teigė, kad nuolat rašydamas tokius pat prašymus atnaujinti bylą K.Čeliauskas siekia ne apginti savo galimai pažeistas teises, o apsunkinti teismo darbą.
„Aš tikrai nenoriu apsunkinti teismų darbo, bet prašau, kad bent vienas teisėjas mane išgirstų ir paaiškintų, kaip galėjo būti suteikta paskola, kai neįvykdyta nė viena jos sutarties sąlyga, nes dabar vyksta savotiškas kurčnebylio ir aklojo bendravimas“, – piktinosi į teisingumo mėsmalę patekęs ir atkakliai savo tiesą įrodinėjantis K.Čeliauskas.
Verslininkas pats prisiėmė riziką
Atmesdamas K.Čeliausko skundą Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog ieškovas pats kaltas, nes būdamas verslininkas ir sudarydamas paskolos sutartį turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti, ar verta sudaryti sandorį.
Be to, teismas pabrėžė, kad verslininkams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
Teismo nuomone, pats K.Čeliauskas, įvertinęs būsimus įsipareigojimus, sutiko prisiimti tokią riziką siekdamas pelningai perparduoti įsigytą turtą.
