Į klausimus atsako valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, fizikas, mokslo istorikas, etnologas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Manoji karta išgyveno epochų sandūrą: totalitarinės sistemos žlugimą ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Sąjūdžio metais įvyko ir mano asmeninio gyvenimo lūžis, kuomet galėjau radikaliai pakeisti mokslinės veiklos profilį, iš tiksliųjų disciplinų – į humanitarines. Sparnus išaugino tie metai!
Gavęs kvietimą dėstyti VPU Istorijos fakultete, nedvejojau, nes skaityti bendrosios fizikos paskaitas VGTU jau buvo pakyrėję. O ir „balta varna“ ten jaustis dėlei kraštotyros veiklos bei domėjimosi Lietuvos kultūros ir mokslo istorija nebuvo malonu…
Pedagoginiame (edukologijos) universitete turėjau visišką kūrybinę laisvę, tad, be mokslo istorijos temų, ėmiau gilintis į lietuvių mitologiją ir etninės kultūros reiškinių semantiką.
Vaizduotę žadinančios problemos ir kitokia kolegų savimonė, kitokie studentai – tarsi pradėtum gyvenimišką veiklą iš naujo!
Užsiimti etnologiniais tyrinėjimais skatino įžymūs mūsų profesoriai Vacys Milius ir Norbertas Vėlius, kurie dabar žvelgia į mūsų darbus iš amžinybės...
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Liūdina tai, kad politinės partijos nesugeba numatyti valstybės tikslų ir uždavinių, sukurti jos ilgalaikės raidos strategijos.
Pagrindą tam turėtų sudaryti efektyvi ir moderni švietimo sistema, kurios kūrimui šiandien – mažai pastangų.
Jaudina ir tai, kad visuomenėje pradedama abejoti tradicinėmis tautos dvasinėmis vertybėmis – sąžiningumu, dorybingumu, teisingumu, pagarba žmonėms ir gamtai. Ogi kultūroje, kuri yra dvasios penas – pramogų perviršis...
Tačiau didžiausias rūpestis – lietuvybė; juk Lietuvos valstybės sėkmė glūdi tautinės savasties išlaikyme!
Ugdant jaunimą, reikėtų vadovautis kertine nuostata, kad tik iš tautiškumo savivokos išauga pilietiškumas, noras veikti bendrai valstybės gerovei.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Lietuvių tauta yra darbšti ir talentinga, todėl į valstybės, jos organizacijų ir universitetų valdymo postus būtina išrinkti pačius išmintingiausius ir energingiausius tautiečius.
Tegu didinga tūkstantmetė Lietuvos istorija įkvepia tikėjimą tautos kūrybinėmis galiomis ir padeda susitelkti, atsakant į laikmečio iššūkius.
Dievas ir gamta mūsų tautai padovanojo nuostabią gimtinę, ir tik joje galima surasti tikrąją laimę.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Sąjūdis įgalino realizuoti svajonę greta mokslinės turėti ir įdomią kultūrinę veiklą – kurti Etnokosmologijos muziejų, gaivinti saulės laikrodžių tradiciją, skleisti etninės kultūros žinias.
Dabar belieka viltis, kad užtektų jėgų suplanuotų darbų užbaigai…
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
