Pirmadienį prezidentas G.Nausėda pagaliau įteikė Nacionalinę kultūros ir meno premiją aktorei V.Kuodytei asmeniškai su ja susitikęs Prezidentūroje. Mat kūrėja Vasario 16-osios išvakarėse nebuvo apdovanota kartu su kitais laureatais, nes nebuvo įleista į Prezidentūrą.
Tą patį pirmadienį paaiškėjo, kad nuobaudą gaus tik tas nežinomasis ar nežinomoji Kultūros ministerijoje, kuris arba kuri pamiršo laureatę įrašyti į svečių sąrašą.
Prezidentūroje, kuri irgi svariai prisidėjo kuriant šią anekdotinę istoriją, pasirodo, kaltųjų nerasta, užtat pasimokyta.
Prezidentūros valdininkai, prikibę prie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės dėl nepateikto popierinio kvietimo, labai primena šią savaitę skandalingai pagarsėjusius viešojo transporto kontrolierius.
Pastarieji Klaipėdos užmiestyje vidury laukų išsodino iš autobuso paauglį, kuris važiavo su bilietu už pusę kainos, nežinodamas, kad su tokiu gali važinėti tik mieste. Nepaisydami to, kad bilietą moksleiviui pardavė autobuso vairuotojas, kontrolieriai apkaltino nepilnametį keleivį.
Bukas biurokratinis formalizmas neretai žengia koja kojon su paprasčiausio žmoniškumo stygiumi – būtent tai iliustruoja ir Prezidentūros, ir Klaipėdos viešojo transporto kontrolierių elgesys.
Užgavėnių karnavalą primena ir vis dar nesibaigiantis dramatinis epas „Žaliojo valstiečio medžioklė ir stumbrės žūtis“.
Atrodė, kad jau negali būti nieko tragikomiškesnio, nei į medžioklę patraukęs žaliasis valstietis, kuris nupila ne šiaip kokį žvėrį, o uždraustą medžioti stumbrę. Būtent tuo pasižymėjo Utenos rajono savivaldybės tarybos narys J.Slapšinskas, tiesa, pasiteisinęs, kad šią girių karalienę supainiojo su šernu. Nepaisant tokio alibi, medžiotojui teko sumokėti solidžią baudą ir gali tekti sumokėti dar daugiau, nes neseniai nugaišo ir našlaitis likęs tos nelaimingosios stumbrės jauniklis.
Negana to, paaiškėjo, jog J.Slapšinskas buvo galbūt pats svarbiausias, bet anaiptol ne įdomiausias medžioklės, kurią surengė būrelis „Tauras“, dalyvis.
Į viešumą nutekėjusiame tos medžioklės dalyvių sąraše, kuris ilgai buvo slepiamas, – ir turtingi verslininkai, ir garsūs teisininkai, ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R.Sinkevičius, ir buvęs socialdemokratų kandidatas į prezidentus Z.Balčytis.
Bet ir tai dar toli gražu ne viskas. Dar visu garsumu griaudėjant „Grigeo Klaipėda“ ilgus metus slapta į Kuršių marias leistų atliekų skandalui, o prekybos tinklus sudrebinus užkrėstos mėsos, kurią tiekė įmonė „Biovela“, bombai, paaiškėjo, kad tame medžiotojų būryje buvo ir didžiausias įmonės „Grigeo“ akcininkas G.Pangonis, ir įmonės „Biovela“ bendraturtis V.Kantauskas. Kuo ne Užgavėnių karnavalas?
Nieko nuostabaus, kad viešojoje erdvėje tuojau pat pasipylė pokštai, kaip ši medžiotojų pora galėjo padėti J.Slapšinskui atsikratyti nudobtos stumbrės.
Vieni puolė tvirtinti, kad G.Pangonis galėjo paskandinti tą maitą Kuršių mariose, o kiti patarinėjo, jog geriausia būtų buvę V.Kantauskui ją sumalti į faršą, o po to patiekti prekybininkams.
Juokai juokais, bet pats faktas, kad tebeegzistuoja tokie elitiniai medžiotojų būreliai, kuriems priklauso tiek stambaus verslo, tiek politikos atstovai, liudija, kad Lietuva per trisdešimt nepriklausomybės metų dar neatsikratė sovietinių bosų medžioklių tradicijų.
O ar pačios politikos, vis labiau krečiamos artėjančių Seimo rinkimų karštinės, procesai žengia racionalumo linkme? Ne visada.
Viena pagrindinių šių dienų politikos aktualijų – buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko ir buvusio valstiečių frakcijos nario V.Bako paskleista žinia. Šis politikas pateikė Seimo valdybai informaciją apie vienos valstybės saugumą užtikrinančios institucijos neva ilgamečius mėginimus kištis į politinius ir rinkimų procesus.
Buvęs valstietis atrodo kaip koks užsispyręs Kanapinis, nusiteikęs dar nesibaigus žiemai nugalėti Lašininį. Mat politikas nei Seimo valdybai, nei savo kolegoms taip aiškiau ir nepapasakojo, kokias baisybes jis turi galvoje – tik kartojo, kad nieko daugiau neatskleis tol, kol nebus pradėtas specialus parlamentinis tyrimas.
Stebėdamiesi tokiu paslaptingumu politikai pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad V.Bakas tvirtina tą informaciją apie valstybės saugumą užtikrinančios institucijos veiklą iš paslaptyje norinčių likti žmonių gavęs praėjusių metų pradžioje ir esą iškart po to kreipęsis į teisėsaugą, bet pastaroji tvirtina Seimo nario kreipimosi sulaukusi tik šių metų pradžioje.
Neaiškumų yra ir daugiau. Kai prokurorai nusprendė nepradėti tyrimo, nors V.Bakas jiems, skirtingai nei Seimo valdybai, turėjo pateikti konkrečią informaciją, politikas nutarė neskųsti šio sprendimo aukštesnėms prokuratūros instancijoms ir kreipėsi į parlamento vadovybę. Kodėl?
Kaip ir reikėjo laukti, tokie V.Bako veiksmų vingiai sukėlė įvairiausių versijų bangą. Užkulisiuose spėliojama, kad arba artėjant Seimo rinkimams šis parlamentaras siekia daugiau dėmesio, arba taikosi į konkrečias politines figūras.
Konservatorių vedlys G.Landsbergis tokias V.Bako užuominas pavadino neatsakingomis ir nerimtomis, konstatuodamas, kad jos meta šešėlį ant visų valstybę saugančių institucijų.
O opozicijos lyderis socialdemokratas J.Sabatauskas svarstė, kad tie V.Bako įtarimai gali būti arba labai rimti, arba visiškai tušti, bet labiau primena juodą katę tamsiame kambaryje, kuri net nemiaukia.
Vienintelis niekam Seime neatstovaujantis jo vadovas V.Pranckietis pareiškė, kad grėsmingos V.Bako užuominos atrodo labai rimtai.
Pagyvensim – pamatysim. Juk karnavalas tęsis.
