Pasak jo, kokia koalicija galėtų būti po rinkimų, dar kalbėti anksti. Tačiau konservatoriai jau kitą savaitę žada pristatyti vienmandačių sąrašus.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir G.Landsbergio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
– Pradėkime nuo jūsų vizito pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Tai turbūt tradicinis susitikimas su opozicinėmis partijomis, bet jūs dar nunešėte programos dalį. Ar jūs tikitės paramos iš prezidento?
– Prezidentas, tiesą sakant, pats pradėjo kalbą apie programines nuostatas, užduodamas klausimą, ar mūsų programa bus suderinama su jo gerovės valstybės idėja. Manau, kad geriausia yra ne tik pažadėti, kad bus suderinama, bet pačiam prezidentui leisti susipažinti su tuo, ką mes ketinam pristatyti jau kitą savaitę. Programos dabar jau esame parašę keturis penktadalius, artimiausiame tarybos posėdyje ji bus paviešinta visai visuomenei.
– Tai savotiškas spaudimas prezidentui?
– Ne, kodėl. Kaip tik priešingai.
– Nunešėt programą, jau neleidžiat jam pasirinkti, ar nori skaityti programą, ar nenori. Jūs ją pateikėte ir tikitės, kad kažką pasakys.
– Ne. Pasakyti jis pasirinks pats, be abejonės. Jis gali jos neskaityti, tik iš mandagumo paimti ir tai suprantama. Aišku, yra geras precedentas, 2016 m. mes kai rašėme naują planą Lietuvai, kreipėmės į daugelį ekspertų, tarp jų ir tuomet ekspertą G.Nausėdą kaip banko analitiką, prašydami patekti jo požiūrį į mūsų ekonominę programos dalį. Ir ją gavom. Jis buvo parašytas vienas prieš redaktorių net. Tai dabar pusiau juokais, bet iš esmės tradiciją galima tęsti. Jo ekspertizė niekur nepradingo.
– Kalbama apie prezidentinę partiją, kuri galėtų vienokia ar kitokia forma Seimo rinkimuose sudalyvauti. Turbūt nėra kalbos apie naują partiją, labiau apie prezidento paramą kažkuriai partijai. Jūsų šie žingsniai lyg sufleruoja, kad norėtumėte būti ta partija.
– Aš manau, kad žiūrima gan paprastai buvo į šį klausimą, įvairūs pavyzdžiai, kurie orumo Lietuvos politinei erdvei nesuteikia. Kaip pono Kamblevičiaus judėjimas, kuris paima prezidento žodžius „gerovė“ ir jau bus prezidentinė partija. Reikia žiūrėti realybei į akis ir labai aiškiai suprasti, ką reiškia prezidento atrama Seime. Prezidentas turi programą, yra iš ties sudėtinga ir sunkiai pasiekiama programa.
Bet dauguma dalykų, kurie joje surašyti, yra teisingi. Kryptis joje teisinga – gerovė apibendrintas dalykas, bet jei norim gerų viešųjų paslaugų visoje Lietuvoje, jos turi būti finansuojamos biudžeto resursais, iš kur juos paimti ir t.t. Norint tokio pobūdžio reformas padaryti, reikalinga labai stipri ir atsakinga koalicija. Dėl to diskutuodamas su prezidentu, vėliau žiniasklaidai sakydamas, apie ką buvo kalba, užsiminiau apie atsakingų partijų branduolį.
Labai dažnas klausimas bus, ar jūs kalbėjote apie koaliciją, įsivaizduojate, kokia koalicija galėtų būti. Niekas šiandien negali pasakyti, kokia bus koalicija, nes niekas nežino tos sudėties Seimo, kuris bus po 2020 m. rinkimų. Bet šiandien jau iki rinkimų matau, kad yra partijų, kurias galima pavadinti atsakingomis, kurios anksčiau yra priėmusios reikšmingus sprendimus Lietuvai, dirbusios vardan Lietuvos ir galėtų tuos darbus tęsti drauge su prezidentu.
– Kurios partijos dar, be konservatorių?
– Aš neįvardinau nieko specialiai. Visų pirma, tebūnie tai abstrakti koncepcija, kurią mes kiekvienas kaip rinkėjas galime lygiai taip pat sau pasakyti, kas man yra atsakomybė, kokios atsakomybės tikiuosi iš politikų. Ar keliuko tiesimas už 300 tūkst., vėliau už 800 tūkst. yra atsakomybė, didesnis pasitikėjimas visuomenėje?
Ar politikas, besitiesiantis sau už valstybės pinigus, besigerinantis gerbūvį, gali išeiti visuomenėje ir paprašyti: mielieji, mums reikia kelti mokesčius ir susimeskite drauge, nes mes turime projektinių idėjų, kurioms reikia didesnio finansavimo. Visada bus klausimas: o kur tu pinigus anksčiau naudojai?
– Suprantu, kad valstiečiai, anot jūsų, tikrai nėra ta partija. Kurios yra?
– Lygiai tą patį klausimą gavęs ir anksčiau, aš esu pasakęs, kad valstiečiai turi galimybę tokia tapti, jeigu įvardintų ir suprastų, ką jie daro šiandien, kas tokiais jiems būti neleidžia. Partijos gali kirsti tą atsakomybės liniją. Atsakomybė yra įsipareigojimas, kurį tu prisiimi ir neši tiek, kiek rinkėjai tau leidžia nešti. Tik tiek leisčiausi į tolimesnę diskusiją: opozicijoje susiformavo neblogos atsakingo veikimo tradicijos ir aš matyčiau, kad tam tikro pagrindo toliau tuos darbus tęsti yra.
– Iš kažko koaliciją sudaryti reikės. Iš to, ką dabar kalbate, ką kalba kitos partijos, suprasčiau, kad jūs netgi nevengtumėte koalicijos su socialdemokratais. Nors socialdemokratai sako, kad nieku gyvu ir net negalima svarstyti tokio varianto.
– Partija, įspausta į kokį nors konkretų atsakymą, kaip būtų po rinkimų – mes niekas nežinom, kaip susidėlios rinkimai. Tėvynės sąjunga irgi buvo ir aš asmeniškai turėjau gausių planų 2016 m., apie kuriuos nevengdavau kalbėti. Ir pamoka yra išmokta. Rinkėjų valia yra pirmiausia, kurie įsiklausys į programą, žiūrės į lyderius, visą sąrašą, vienmandatininkus ir nuspręs, ar tai jiems yra tinkama partija, jos praeities darbai, opoziciniai darbai, ar tai yra pakankamas pagrindas tą partiją matyti koalicijoje.
– Visuomenės apklausos yra šioks toks lakmuso popierėlis. Nebūtinai jos taip ir pasitvirtina rinkimuose, bet kažkoks vaizdas yra. Pagal dabartines apklausas konservatoriai, socialdemokratai, valstiečiai ir Darbo partija – 4 partijos, kurios turi didelius šansus rinkimuose. Kokią koaliciją matytumėte pačią realiausią?
– Aš šiandien kalbu ne apie koaliciją, kalbu apie branduolį.
– Bet tą branduolį turi kažkas sudaryti. Tradicinės partijos?
– Opozicijoje yra šiandien partijų, kurias tokiomis galima vadinti. Man taip atrodo. Bet aš nenoriu brėžti raudonų linijų. Atsakomybė yra įsipareigojimas rinkėjams. Partijos kartais ima ir supranta, kad reikia daryti kitaip, negu būtų daryta anksčiau.
– Ingrida Šimonytė galėtų būti jūsų sąrašo lyderė, jeigu pasakytų savo atsakymą. Kodėl jūs jo dar nežinote?
– Dėl to, kad jo nežino niekas. Aš esu tiesiog vienas iš laukiančių, tik išskirtinis tuo, kad pakviečiau.
– Kokie argumentai jos?
– Mano vertinimas yra toks. Aš Ingridą tikrai neprastai pažįstu ir žinau jos atsakingą požiūrį į sudėtingų sprendimų priėmimą. Ji labai rimtai ir atsakingai galvojo apie tuomet mūsų partijoje vykusius išankstinius rinkimus, ar apskritai dalyvauti Seimo rinkimuose. Tai yra žmogus, kuris mane įkvepia tuo požiūriu, kad politika nėra vienadienis sprendimas. Arčiau santuokos, kur tu jeigu apsisprendi, tai tą atsakomybės akmenį neši.
– Laiko nelabai turite. Rinkimai šiemet, ne po 4 metų.
– Dėl Ingridos laiko mes turime pakankamai. Tiek, kiek jai reikės.
– Jūsų manymu, jums tai niekaip nepakenks?
– Ingrida yra fenomenas valstybėje. Toks politikas, į kurį lygiuotis galėtų daug kas. Kompetencija, išmanymas, sąžiningumas, gausybė dalykų, kuriuos ji turi. Būtų galima sakyti, kad tai yra politikos etalonas.
– O gal ji renkasi?
– Galbūt. Tarp kokių nors dalykų.
– Galbūt ji renkasi tarp Laisvės partijos.
– Ne. Aš esu tikras.
– Tada turbūt galėtų rinktis arba eiti į politiką, arba ne.
– Gali būti ir taip. Manau, daugelis mes pasvarstome, koks mūsų kelias yra tolimesnis. Ar įmanoma dirbti valstybei, kurioje vyksta tokie dalykai, su tokia agresyvia dauguma. Toks klausimas natūralus.
– Tai, kad jai iki šiol yra prikišama, kad ji dirbo Andriaus Kubiliaus vyriausybėje, kada buvo kriziniai metai, visi sprendimai padaryti dėl krizės, pensininkų pinigai ir t.t. – jai tikrai vis dar tenka atsakinėti į tuos klausimus. Nepakenks jums rinkiminėje kampanijoje?
– Aš manau, kad prezidento rinkimai tą išsprendė. Tiek balsų, kiek ji gavo, nepaisant galutinio rezultato – dvigubai daugiau nei Tėvynės sąjungos vadinamos stiklinės lubos, kurias turim. Akivaizdu, kad ir kas yra prikišama, tai nepakenkė pramušti lubas ir jas dvigubai praaugti. Oponentai visą laiką kažką atras.
– Tai buvo prezidento rinkimai, Seimo rinkimuose šiek tiek kitaip.
– Neabejoju, kad kitaip, bet mes turime tam tikrų indikacijų, kad judėjimas aplink ją yra išlikęs, išsaugotas ir turi didžiulį potencialą.
– Jeigu ji pasakytų ne, koks kitas scenarijus?
– Scenarijus yra toks, kas ir vyksta dabar. Partija ruošiasi rinkimams, nepaisant Ingridos apsisprendimo.
– Kas tada pirmasis sąraše – jūs?
– Turbūt. Partija galbūt galės nuspręsti, kaip ji mato. Tradiciškai taip, yra partijos pirmininkas. Nebent ekstraordinari situaciją, kokią mes turėjom su prezidento rinkimais. Bet šiandien partija ruošiasi tvirtinti vienmandatininkus, dėlioja sąrašą būsimą, baigia programą rašyti, yra netgi rengiama rinkiminė kampanija. Turbūt tai yra normalu, visos partijos tą daro. Partija juda į priekį ir viskas, aiškiai žino, ką nori pasiūlyti visuomenei ir ką mano, kad reikia padaryti po ateinančių rinkimų.
– O jeigu I.Šimonytė sutinka, jūs antru numeriu eitumėte?
– Ankstyvas klausimas, aš tą mažiausiai sureikšminu.
– Vienmandatės apygardos, kuriose labai svarbu, kas yra lyderiai. Kaip jūs ketinate dėlioti strategiją Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje?
– Norėčiau ne tiek išskirti Kauną, galbūt pasakyti apie bendrus principus. Europos parlamento, prezidento ir paskutiniai Seimo rinkimai parodė tam tikras tendencijas. Mūsų potencialo galimybes, apribojimas, ribas, iššūkius. Galimybių, rizikų analizė – buvo duomenų pakankamai, iš ko ją padaryti. Partijos tarybai, ko gero, prieš metus pasiūliau vienmandatininkų strategiją – tai, ką mes galėtume pavadinti ne stichiniu, o strateginiu požiūriu, ką mes darome Lietuvoje, kur yra mūsų svarbiausi taškai, kur mes turime rimtai ir atidžiai žiūrėti, kokie žmonės bus raktiniai tose vietose.
Akivaizdu, kad didieji miestai mums buvo itin svarbus klausimas – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai. Kiekvienas miestas, turintis savo dinamiką. Netgi nebuvau apibendrinęs, kad visi didieji miestai – ten turime jauną, tokį ar kitokį rinkėją, bet jis turi savo dinamiką. Jis turi polėkį, mintį, ko to miesto gyventojas siekia, kaip jis mato Tėvynės sąjungą. Vienaip mato Vilniaus rinkėjas, kitaip galbūt Klaipėdos.
Mes dirbame labai rimtai ir su apklausų bendrovėmis, tikrinomės žmones, ieškojome žmonių, kurie būtų iš bendruomenės rato, atpažįstami tame mieste, bet galintys stipriai pasirodyti. Ir jau netrukus, už savaitės galutinis sąrašas bus paskelbtas. Ne visai galutinis, bet strateginė jo ašis, berods 53 vienmandatės.
– Suderintas partijoje šitas sąrašas?
– Taip, jis suderintas, kitaip negali būti. Už jį turi balsuoti tiek prezidiumas, taryba, prieš pristatant jį visuomenei.
– Mano žiniomis, šiek tiek gali būti nepasitenkinimo išvydus sąrašą, galbūt labiau iš senbuvių partijos.
– Nemanau. Žiniasklaidoje pasirodė tokie tekstai, kurie kartais ima ir nustebina savo ieškojimu, prie ko prisikabinti būtų galima. Labai geras buvo vienas pasakymas, kad ir partijos senbuviai oriai atsakė, kad jie jaučia, kad tai jų sąrašas, geras sąrašas, kuriam jie pritaria.
– Jūs kalbate apie valstybininkus, kuriuos norite pritraukti į partiją, kažkokį platesnį požiūrį. Tikrai nesikerta su ideologija konservatorių?
– Kaip tik priešingai. Man atrodo, partija ilgą laiką buvo pasiklydusi tarp 3 medžių.
– Kai kurie partijos nariai sako, kad dabar jūs į kažkokias lankas partiją nuvedėte.
– Negirdėjau tų kolegų.
– Girdėjot tikrai. Vienas kolega kuria konkurenciją.
– Akivaizdu, kad jis tiesiog kitaip mato ir dabar šneka, kad konkuruotų. Čia nėra kalbos ir viskas aišku, kokia mintis po tuo slypi. Konservatorių partija ilgą laiką tą darė, tik nebuvo to išgryninusi. Mes esame valstybininkų partija, buvome valstybės kūrimo ištakose ir savo darbais, taip, kaip supratom, savo valstybę stiprinom, kad perduotume ją kitai kartai.
– Valstybininkai neigiamą kontekstą turi.
– Aš žinau, bet man ta neigiama konotacija – visų pirma, didelei daliai jaunosios kartos yra mažai žinoma, tai senos istorijos. Kita vertus, man jis yra tikrai gražus žodis ir vertas grįžti atgal į platų naudojimą. Aš jo visiškai nesibodžiu. Man atrodo, Ingrida yra valstybininkė, Arvydas Pocius, kuris yra Klaipėdoje, buvęs kariuomenės vadas – jis yra valstybininkas. Mindaugas Lingė, prisijungęs prie mūsų partijos, buvęs prezidentės patarėjas, jis yra valstybininkas.
– Ar netaikote į liberalų rinkėją? Ypatingai į tą, kuris buvo pasimetęs ir nežinojo, ką rinktis po liberalų reikalų su „MG Baltic“.
– Nelabai gal suprantu jūsų argumento, nes tai yra labai konservatyvi nuostata.
– Apskritai kalbu – su tuo, ką jūs dabar deklaruojate. Apie platesnį kontekstą, ne vienas jūs taip šnekate. Jūsų rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas kalba, kad turėtų konservatoriai šiek tiek išplėsti savo ribas, peržiūrėti politinę darbotvarkę.
– Man atrodo, visa tai padaryta ir temomis, ir kitais dalykais. Šita kalba ir klausimai skambėjo prieš 4 metus, kai į praeitus rinkimus ėjome. Buvo ir liberalų skandalas didysis. Esminis dalykas, labai paprastai, liberalų, ne liberalų rinkėjas, čia ne tas klausimas, nukreipiamas dėmesys – Lietuvai reikia normalios politikos.
– Dabar jau taip rinkimiškai šnekate.
– Mes turėjome 4 metus iš esmės radikalų. Dar 4 metus prieš tai į kitą pusę radikalų. Iš esmės grįžimas į centrą, čia yra pagrindinis dalykas, ką Lietuva turi daryti, jeigu nori priimti realius sprendimus. Jeigu norime užtikrinti prezidento programos įgyvendinimą.
– Nesinaudokite prezidento vardu, dar jis jūsų programos neperskaitė ir nepasakė, kad ji gera.
– Aš už tai perskaičiau.
– Sakote, lyg prezidentas jau jus palaikytų šioje situacijoje.
– Aš taip nesakau, gink Dieve. Jūs gal neteisingai supratote mane. Tiesiog sakau, kad prezidento programa, kurią, neabejoju, ir jūs esate skaičiusi ir susipažinusi puikiai – mes visi turėtume prisidėti, kad ji būtų įgyvendinta. Ko tam reikia – stabilios, patikimos politikos, kuri galėtų tuos dalykus padaryti.
Kitaip ir liks ore ir vėl po 5 metų rinksime prezidentą, galbūt kitą, galbūt tą patį, su naujomis idėjomis. Ar mes, galų gale, galime valstybėje užtikrinti, kad pažadai būtų įgyvendinti ir ko tam reikia. Normalios politikos. Jeigu tai skamba rinkimiškai, gal ačiū Dievui, gal jus įtikinsiu balsuoti.
– Programa maksimum – kokią keliate ambiciją?
– Tai yra vienas iš tų dalykų, kurių itin nemėgstu daryti. Toks loterijos suktukas. Kam spėti. Be abejonės, partijos nori laimėti, pasirodyti geriau nei per praeitus rinkimus. Nori formuoti ir koaliciją, ir turėti stabilią daugumą. Tėvynės sąjunga taip pat, lygiai taip pat ir aš. O koks bus rezultatas, puikiausiai parodys rinkimai.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
