Kurį laiką kalbama apie konservatorių partijoje vykstantį jaunųjų narių ir senbuvių trintį. G.Landsbergis nori atšviežinti partiją, kad ji taptų patrauklesnė jaunam rinkėjui. Ką apie tai galvoja partijos senbuviai? Kaip bendrapartiečių buvo priimtas G.Landsbergio laiškas?
Audronius Ažubalis į konservatorių partiją atėjo prieš 22 metus. Tuomet, pasak jo, partiją krėtė krizė – buvo kilęs konfliktas tarp tuometinio partijos pirmininko Vytauto Landsbergio ir jo pavaduotojo Gedimino Vagnoriaus.
A.Ažubalis G.Landsbergio laiške įžiūrėjo būsimos politinės programos gaires, jis pasigedo optimistiškesnės pozicijos dėl Europos Sąjungos.
„Aš nebūčiau toks pesimistas, nes aš ten šiek tiek girdžiu tokio nerimo nemenką dozę, jaučiu, kad demokratijos erdvė traukiasi Europoje. Pavyzdžiui, ta frazė ten yra, kad vertybės išsiplauna kažkaip iš Europos, viso to viešojo politinio gyvenimo – aš tikrai taip nemanau. Visais laikais buvo pakilimai, atoslūgiai. Prisiminkite, bet kokioje tarptautinėje organizacijoje ar tai būtų Europos Sąjunga ar NATO, visada būdavo tam tikri stresai.
Tai kažkas nepritaria ir nubalsuoja referendume prieš eurą, kažkas prieš konstituciją Europos. Tai čia, sakyčiau, šiek tiek pesimizmo per daug. Aš manau, kad Europa niekur nedings, Europa bus, išgyvens“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė A.Ažubalis.
G.Landsbergis laiške bendražygiams kvietė į partiją žmones, kuriuos galima pavadinti valstybininkais. Iš karto užvirė diskusija apie patį žodį, ką jis reiškia, kaip jį vertinti. Gal tai naujos politinės krypties konservatorių partijoje pradžia? A.Ažubalis sako, kad jam žodis valstybininkas sukelia pačias geriausias asociacijas.
„Man būtų didžiausias pagyrimas jeigu apie mane pasakytų kas nors, kad aš esu valstybininkas. Žmogus, kuris pirmiausia interesus savo politinius skiria ne savo pozicijai, o valstybei, valstybės interesų įgyvendinimui“, – sakė A.Ažubalis.
K.Masiulis vertina teigiamai
Konservatorius Kęstutis Masiulis partijoje apie 18 metų. Jis buvo dviejų premjerų – Rolando Pakso ir Andriaus Kubiliaus – patarėjas. K.Masiulis G.Landsbergio laišką bendražygiams vertina teigiamai, kaip pasiūlymą partiečiams pradėti diskusiją apie partiją, jos idėjas, kryptis.
„Žvelgiu kaip politologas, man patiko vienas esminis dalykas – skirtingai nuo kitų partijų mes turime tokį laišką, bandome apie tai šnekėti, einame ne paprasčiausiu keliu, ne populistiniu keliu, ką darys daugelis, o rimtu, atsakingu keliu. Daugelis partijų prieš rinkimus pasidaro sociologinius tyrimus arba vadovaujasi esamais sociologiniais tyrimais ir pažiūri, ko žmonės nori.
Žmonės, kaip taisyklė, norės didesnių pensijų, didesnių atlyginimų, didesnių socialinių išmokų, didesnių garantijų – tas ir bus pažadėta. Aš dabar galiu tik paklaust, o kuri partija, jeigu yra biudžete pinigų ir ekonomikos augimas, nedidins pensijų, atlyginimų? Visi didins, čia nėra ką žadėti, čia savaime suprantama. Čia yra tai, ką partija turi žadėti, jeigu viskas tvarkoj yra su valstybe, bet valstybės gyvenimas neprasideda ir neužsibaigia pensijomis, didesniais atlyginimais mokytojams ir gydytojams.
Čia yra pasvarstymas apie tai, kaip šita partija įsivaizduoja, kas yra svarbiausia mūsų valstybei, kad ji ilgai, sėkmingai gyvuotų ir valstybėje gyvenantys piliečiai būtų patenkinti“, – sakė K.Masiulis.
K.Masiulis sako, kad G.Landsbergio laiške jis išskaitė daug žinučių apie partijos atsišviežinimą, jos jaunatviškumą. Jo manymu, atsinaujinimas įvyko be skausmingo konflikto tarp jaunųjų partijos narių ir senbuvių.
„Pasižiūrėkime į socialdemokratus, į kitas partijas, kiek to skaldymosi ir tikrai tai didžiulis nuostolis valstybei ir jos politinei santvarkai. Partijos, kurios turi ilgą gyvavimo tradiciją, labai svarbios valstybei. Aš visai nesidžiaugiu, kad socialdemokratai skaldosi, aš labai pergyvenu. Mūsų partijai to pavyko išvengti“, – teigė K.Masiulis.
Mato diskusiją
Laurynas Kasčiūnas konservatorių partijoje apie devynerius metus. Jis džiaugiasi, kad partijoje prasidėjo vertybinė diskusija.
„Parodykit man nors vieną politinę jėgą, kurioje vyksta diskusija tapatybės tema. Manyčiau, kad čia yra geras žingsnis, drąsus žingsnis ir galbūt toje diskusijoje išryškės tam tikros idėjos, kurias mes paskui siūlysim savo valstybei, savo tautai“, – teigė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas tiki, kad konservatizmas kaip politinė kryptis yra reikalingas Lietuvai, nes kartu su krikščioniškos demokratijos idėjomis jis gali užtikrinti tikrąją demokratiją. Tuo tarpu, pasak jo, tik į individą susikoncentravę liberalai pamiršta rūpestį valstybe ir tauta.
„Norint, kad demokratija veiktų, kad Lietuva būtų tvirtai demokratinių valstybių stovykloje, neužtenka tik kalbėti apie individo teises, ką kalba liberalai. Norint, kad būtų demokratija, reikia, kad būtų bendrasis gėris, reikia, kad būtų rūpestis valstybe ir tauta. Kuo mes skiriamės nuo liberalų, socialdemokratų – tuo, kad mes, konservatoriai, krikščionys demokratai, matome valstybę kaip buvusių, esamų ir būsimų valstybių sąjungą.
Aš negaliu be istorinio konteksto nuteisti kokio nors mūsų istorinio veikėjo, kuris sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis priėmė sudėtingus sprendimus, kurie sukėlė kai kuriuos klausimus žiūrint šiandieninėmis akimis. Kaip Remigijus Šimašius gali, vienasmeniu sprendimu, kaip liberalas, švenčiantis šiandien. Negalvodamas, kiek žmonių žuvo, kad jis galėtų būti liberalas. Kažkas padėjo galvą, suprantat.
Jam tas neįdomu, o aš visą laiką prisiminsiu, kad buvo žmonės, kurie padėjo galvas: mūsų partizanai, disidentai. Tik dėl to aš esu šiandien laisvas. Tos jungties nėra, tuo mes ir skiriamės nuo liberalų šia prasme, kad mums tai yra praeities, dabarties ir ateities kartų sąjunga“, – sakė L.Kasčiūnas.
Tėvynės sąjunga buvo įkurta 1993 m. kaip Sąjūdžio darbų tęsėja. 2008 m. prie Tėvynės sąjungos prisijungė Lietuvos krikščionys demokratai. Paskutiniais duomenimis, konservatorių partijai priklauso virš 14-os tūkstančių narių.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
