Kad ekologinės nelaimės atveju įsitraukus į jos likvidavimą vardas tampa žinomas visoje Lietuvoje, įrodė Alytaus meras N.Cesiulis. Bet gal R.Šimašius dar tiek nenusirito, kad tokiems tikslams pasinaudotų mirtinai pavojingu užkratu.
Tad lieka R.Šimašiaus minima pirmoji geležinė taisyklė – plauti rankas kruopščiai ir dažnai.
Ir Vilniaus meras nusiplauna rankas. Grėsmės akivaizdoje jo nepaklausi apie beviltiškai įstrigusias nacionalinio stadiono statybas ir nuplaukusius tam skirtus Europos Sąjungos pinigus, nepasiteirausi, kodėl Kauno biudžetas didėja sparčiau nei sostinės, kodėl paskubomis ir brangiai nuvertus Profsąjungų rūmus jokie darbai ant Tauro kalno šiemet, o gal ir kitąmet nevyks.
Išgirdęs klausimą apie išmaknotą pievą prie Baltojo tilto, velniaižin kaip vykstantį Neries krantinių remontą, R.Šimašius bes pirštu (nuplautu) į atmintinę, kaip saugotis nuo koronaviruso.
Kodėl Kaunas šiemet žada pastatyti dar vieną pėsčiųjų tiltą per Nemuną, o Vilnius tokį pat tiltą prie Vingio parko išstenės tik po ketverių metų? Kodėl sostinė troleibusų kontaktinio tinklo atramų būkle susirūpina tik tada, kai jos pačios ima virsti?
R.Šimašiui jau daug susikaupė vilniečių „kodėl?“, bet jis juk dalija patarimus, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso. Išties laiku merui pasitaikė proga mokyti plautis rankas. Jeigu ne koronavirusas, gal ir dirbti tektų pradėti.
