Buvusio eurokomisaro V.Andriukaičio manymu, Socialdemokratų partija po Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją turėtų formuoti su valstiečiais, „darbiečiais“ ir galbūt net su „socialdarbiečiais“.
Į aktyvią šalies politiką grįžtantis V.Andriukaitis taip pat tvirtino visomis jėgomis remiantis socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką.
Kadenciją baigęs eurokomisaras, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis rengia baigiamuosius dokumentus eiti naujas pareigas. Jis, kaip skelbia portalas LRT.lt, taps Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialiuoju pasiuntiniu Europos regionui. V.Andriukaitis tikisi naują darbą pradėti kovo 1-ąją.
– Kokioje stadijoje dabar yra partijos pasirengimas Seimo rinkimams? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Andriukaičio.
– Labai aktyvioje. Ką tik buvo konferencija apie mokesčių politiką. Visoje partijoje vyksta diskusija dėl kandidatų, kurie bus rikiuojami į rinkimų sąrašą, taip pat kovos vienmandatėse apygardose. Skyriai dabar kelia šiuos kandidatus.
Rinkimų sąrašas bus sudarytas iki kovo pabaigos, o jį galutinai tvirtins partijos suvažiavimas.
– Atrodo, jūsų partija, kaip ir kitos, kels ne tik savo narius, bet mėgins rinkėjams pasiūlyti ir naujesnių veidų. Tačiau ar pačioje sąrašo viršūnėje turėtų būti G.Paluckas?
– Mano įsitikinimu, tai savaime suprantama.
Nebent tai būtų ne vien partijos sąrašas, o kokia nors rinkimų koalicija.
– Ar svarstoma ir tokia galimybė?
– Jei dešinieji galvoja apie platesnį, ne vien konservatorių, frontą, jau kuria į tai nutaikytus tokius rinkimų projektus kaip vadinamąjį antiastravinį sąjūdį, mes irgi turėtume mąstyti apie savo atsaką.
Apskritai manau, kad centro kairiosios jėgos turėtų kalbėti bent apie platesnę koalicinę strategiją rinkimuose.
Turiu galvoje mus, valstiečius, Darbo partiją, Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Žodžiu, tas jėgas, kurios konkuruos dėl tų pačių rinkėjų.
– Ar jos jau dabar turėtų tartis ir dėl galimybės formuoti valdančiąją koaliciją? Galbūt net apie tai skelbti viešai?
– Manau, kad taip. Juk akivaizdu, kad mūsų tikslas, viena vertus, neleisti laimėti dešiniesiems, kita vertus, laimėti valdžią patiems. Socialdemokratai, kuriuos laikau rinkimų favoritais, turi stengtis būti tokios centro kairiosios koalicijos ašimi.
– O kur jūs matote save? Jūs dalyvausite rinkimuose būdamas partijos sąraše?
– Kol kas anksti apie tai kalbėti. Turiu net tris tarptautinio darbo pasiūlymus, turiu užbaigti sutartį su Pasaulio sveikatos organizacija. Bet, aišku, turiu padėti socialdemokratams laimėti.
– Pernai paskelbęs, kad grįžtate į aktyvią šalies politiką, teigėte, jog matote save visos pažangiosios Lietuvos vedliu ir vienytoju. Ką galite pasakyti apie tai dabar?
– Labai norėčiau toks būti. Mano pastangos rasti platesnį kairiojo centro susitarimą tai ir atspindi.
Mano nuomone, yra maždaug 100 svarbiausių klausimų, o bendrų atsakymų į juos paieška ir turi būti pagrįstas toks susitarimas. Mėginu visą procesą orientuoti ta linkme.
– Ar jūs, kaip ir G.Paluckas, taip pat dauguma kitų įtakingų socialdemokratų, atmetate galimybę kada nors vėl būti vienoje partijoje su atskilusiais dabartiniais „socialdarbiečiais“?
– (Juokiasi.) Žmonės keičiasi. Niekas nėra kam nors taip nusikaltęs ar taip su kuo nors susipykęs, kad nebūtų jokio kelio atgal.
Tačiau galiu pasakyti, kad, tarkime, aš niekada nebuvau oportunistas, nekeičiau savo politinių įsitikinimų dėl postų. O buvę bičiuliai pasirinko oportunizmo kelią, kuris juos ir nuvedė ten, kur jie dabar yra.
– Neketinate grįžti į Socialdemokratų partijos vadovo postą?
– (Juokiasi.) Kaip teisingai pastebėjote, aš ten jau buvau – užtenka. Esu garbės pirmininkas ir turiu visas teises kaip ir pirmininkas. Leiskime jaunimui eiti į priekį.
– Bet daug kas įžvelgia, kad tas jaunimas, tiksliau pirmininkas G.Paluckas, nesugeba timptelėti partijos į viršų, netgi laimėti rinkimų vienmandatėje apygardoje. Sakoma, kad socialdemokratai, kaip ir kitos partijos, kenčia nuo lyderystės krizės. Ką apie tai pasakytumėte?
– Nesutinku. Teisingiau, nesutinku su tuo, kad tai neva viską lemianti problema. Visoje Europoje ta pati tendencija – didelių, istorinių figūrų laikai, atrodo, praėjo, o asmeninę lyderystę keičia komandinė. Žvaigždžių nebėra, svarbiausia – komandinis žaidimas ir vienybė.
Antai net Europos Parlamente beveik nebeliko tikrai ryškių politinių lyderių, jų vietą užima komandos. Be to, lyderystės krizę šiandien patiria ne tik politika, bet ir verslas, žiniasklaida, aplinkosauga.
– Bet socialdemokratų stovykloje sklando kalbos, kad būtent jūsų aktyvus grįžimas į partiją ir politiką esą tapo problema G.Paluckui, jis su savo aplinka tai suvokė kaip pavojų. Esą jūs net buvote stumtelėtas dalyvauti ir prezidento rinkimuose, kad šiek tiek aprimtumėte susidūręs su tikrove.
– (Juokiasi.) Nekomentuoju komentarų ir interpretacijų. Visi ieško kažkokių intrigėlių bei skilimų. Tai neturi nieko bendra su realybe.
Mano tikslas kaip tik kuo labiau sustiprinti G.Palucką, kad jis taptų tikru vienijančiu lyderiu.
– Tačiau kas bus, jeigu partija vis dėlto nesugebės laimėti tiek mandatų, kad taptų ta centro kairės ašimi, kuri formuotų naują valdžią?
– Iš karto atmetu tokius samprotavimus. Jie atveria labai pavojingą skrynią.
Kaip sakiau, esu įsitikinęs, kad socialdemokratai yra rinkimų favoritai.
