Kinijoje, daugiausia užkrato gimtinėje Uhano mieste, užsikrėtę daugiau kaip 70 tūkst. žmonių, absoliuti dauguma mirčių taip pat registruota ten.
Italijoje koronavirusas nužudė mažiausiai 12 asmenų, bet tai šalis, į kurią ir žiemos sezoną ilsėtis vyksta tūkstančiai lietuvių.
Kas savaitę Milaną ir Vilnių jungia 14 tiesioginių skrydžių, lėktuvai iš Italijos leidžiasi ir Kaune, todėl viruso plitimas Pietų Europos šalyje tapo rimtu signalu, kad jau atėjo laikas nedelsiant griežtinti užkrato prevenciją ir Lietuvoje.
Buvo įtarta, kad vienas iš Italijos grįžęs lietuvis galėjo užsikrėsti koronavirusu, bet tyrimai to nepatvirtino. Neigiami atsakymai dėl užkrato gauti ištyrus dar per 10 mėginių.
Vadinasi, kol kas ši pavojinga liga į Lietuvą dar neatėjo. Žinoma, nėra jokių garantijų, kad mums pavyks jos išvengti, yra specialistų, manančių, jog tai – tik laiko klausimas.
Ekstremalios situacijos paskelbimas neturėtų gąsdinti žmonių, nes toks reagavimas į grėsmę nėra išskirtinis ir tik padeda apsaugoti visuomenę.
Leidžiama naudoti valstybės rezervo lėšas prevencijos priemonėms, neprivaloma laikytis daug gaišaties reikalaujančių viešųjų pirkimų tvarkos ir bus galima lanksčiau reaguoti į kintančią padėtį.
Dabar iš Kinijos ir iš Italijos atskridę asmenys tikrinami neišlipę iš lėktuvo, naudojami termovizoriai, leidžiantys iš tolo nustatyti žmogaus kūno temperatūrą, kilus mažiausiam įtarimui, keleiviai turės būti izoliuojami infekcinėse ligoninėse.
Aišku, užkratas vis viena gali prasiskverbti. Taip atsitiko Italijoje, kuri pirmoji Europoje sustabdė tiesioginį oro ryšį su Kinija, savo piliečius parskraidino iš Uhano ir taikė kitas griežtas prevencines priemones.
Todėl ligos protrūkis italams buvo visiškai netikėtas. Bet karti italų patirtis neleidžia teigti, kad prevencinės priemonės išvis neturi prasmės. Jos padeda greičiau pastebėti susirgimo atvejus, skubiai izoliuoti užsikrėtusius asmenis, išsiaiškinti užkrato šaltinius.
Be abejo, Italijoje kilusi koronaviruso epidemija – labai rimtas perspėjimo signalas visai Europai. Niekas negali pasakyti, kiek jau žemyne yra užsikrėtusių žmonių, tik dar nesusirgusių.
Dėl koronoviruso jau registruotas susirgimas populiariame kurorte – Ispanijos Tenerifės saloje. Galima laukti, kad netrukus ateis vis naujų nerimą keliančių žinių ir iš kitų Europos šalių.
Natūralu, kad tai žmones baugina. Šiais laikais per socialinius tinklus labai lengva skleisti ir pramanus, gandus, nepatikrintą informaciją, todėl visuomenė nesunkiai gali būti užkrėsta dar ir panikos nuotaikomis.
Tai, ko gero, ne mažiau pavojinga, nei pats koronaviruso užkratas. Puikus visuomenės baimių barometras – akcijų rinkos. Paskelbus žinią apie Italijoje kilusią susirgimų bangą, smarkiai smuko akcijos ne tik Europoje, bet ir JAV.
Didžiuliai finansiniai nuostoliai dėl koronaviruso visam pasauliui neišvengiami dėl sustojusios gamybos Kinijoje, trūkinėjančio tiekimo.
Tarptautinis valiutos fondas šiųmetę pasaulio ekonomikos augimo prognozę dėl koronaviruso sumažino tik 0,1 proc., nes tikisi, kad antrąjį metų ketvirtį ūkis atsigaus ir atkurs, ką prarado, bet tai gali būti per daug optimistinis vertinimas. Turizmo sektoriui žiemos sezonas jau sugadintas. Ekonominius nuostolius dar didina ir baimė.
Nestebina, kad Kinijoje ir Italijoje buvo iššluotos iš vaistinių medicininės kaukės, bet jos dingo daugelyje Europos šalių. Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno pasigavusio koronavirusą, jau irgi beveik neliko medicinių kaukių.
Ažiotažo nenumaldo nė specialistų aiškinimai, kad kaukės neapsaugo nuo užkrato, tik padeda jau užsikrėtusiems asmenims neplatinti viruso, bet strimgalviais puolantys pirkti šią apsaugos priemonę žmonės dažniausiai galvoja ne kaip neužkrėsti kitų, o kaip neužsikrėsti patiems.
Viruso užkluptose šalyse šluojamos ir maisto prekių parduotuvės. Kai kur jau pradėtas jausti šių produktų stygius.
Lietuvoje dar taip nenutiko, bet daug kartų padidėjusi medicininių kaukių paklausa rodo, jog virusui prasiskverbus gali ir pas mus prasidėti maisto pirkimo vajus.
Vis dėlto daug pavojingesnis panikos poveikis visuomenės moralei.
Lietuva žavisi Ukrainos žmonių ryžtu atremiant Rusijos agresiją.
Tačiau kaip vertinti įpratusių barikadomis ginti savo interesus ukrainiečių muštynes su policija, autobusų langų daužymą Poltavos regione mėginant neleisti į medicinos centrą nuvežti iš Kinijos evakuotus žmones?
Dar Ukrainos neapėmė koronaviruso epidemija, o žmogiškumas jau trypiamas.
Ar Lietuvoje visuomenė būtų solidari ir tolerantiška, jei tektų po visą šalį išvežioti susirgusius ar galimai infekuotus asmenis?
Tuo galima abejoti, prisiminus, kaip Biržuose ir Žiežmariuose vietos gyventojai sukilo prieš globos namų statybas, vienu atveju 8 vaikams, kitu – dešimčiai psichikos sutrikimų turinčių asmenų.
Bet reikia viltis, kad istorija lietuvius jau išmokė, kad užplūdus rimtoms negandoms geriausias būdas su jomis susidoroti – vienybė, solidarumas, pagalba vienų kitiems.
