Istorijos dūžiai kovo 11-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portalo lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Trispalvė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trispalvė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Martyno Mažvydo „Katekizmas“.<br>V.Balkūno nuotr.
Martyno Mažvydo „Katekizmas“.<br>V.Balkūno nuotr.
1989–1997 m. Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševićius.<br>AP/Scanpix nuotr.
1989–1997 m. Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševićius.<br>AP/Scanpix nuotr.
Michailas Gorbačiovas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Michailas Gorbačiovas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Fukušima.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Fukušima.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Biblija.<br>123rf.com nuotr.
Biblija.<br>123rf.com nuotr.
Trispalvė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Trispalvė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vytautas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vytautas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 11, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1401 m. Radome Lenkijos karaliaus taryba patvirtino Vytauto ir Jogailos susitarimą, kad Vytautas iki pat mirties bus LDK valdovas, o po jo Kunigaikštystė bus valdoma Jogailos arba jo įpėdinio. Tačiau Lenkija ir po Jogailos mirties negalės rinkti karaliaus be LDK bajorų pritarimo. Taip Lenkija juridiškai patvirtino Lietuvos savarankiškumą.

1566 m. įsigaliojo Antrasis Lietuvos Statutas.

1923 m. Šiauliuose įkurtas „Aušros“ muziejus. Muziejuje yra vienintelė Lietuvoje fotografijos istorijos ekspozicija.

1936 m. Klaipėdos radijo stotis transliavo pirmąją bandomąją laidą.

1962 m. iš Lietuvos televizijos naujosios studijos transliuotas pirmasis TV spektaklis – Vitalio Gruodžio režisuotas Vytauto Bubnio veikalas „Beržai svyruokliai“.

1990 m. apie 22 val. Lietuvos Aukščiausioji Taryba pradėjo vardinį balsavimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo. 22 val. 44 min. buvo paskelbti balsavimo rezultatai: už balsavo 124 deputatai, 6 susilaikė, prieš nebalsavo niekas.

Įvykiai pasaulyje

1811 m. Anglijos mieste Notingame prasidėjo luditų, dar vadinamų staklių laužytojais, judėjimas. Jo dalyviai protestavo prieš mašinų naudojimą gamyboje.

1931 m. Sovietų Sąjungoje uždrausta platinti ir įvežti Bibliją.

1938 m. Vokietija pradėjo Austrijos okupaciją ir po poros dienų ją aneksavo. Po „anšliuso“ Austrija tapo Vokietijos reicho provincija, o Vokietijos teritorija padidėjo beveik penktadaliu.

1941 m. JAV Kongresas priėmė lendlizo įstatymą, kuris numatė maisto ir ginklų paramą su Vokietija kariaujančioms šalims. Per II pasaulinį karą JAV tokios pagalbos iš viso suteikė 42 šalims už 46 mlrd. JAV dolerių.

1985 m. Michailas Gorbačiovas išrinktas Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK generaliniu sekretoriumi – faktiškuoju SSRS vadovu.

1990 m. pareigas pradėjo eiti pirmasis po A. Pinocheto karinio režimo išrinktas civilis prezidentas P. Aylwinas Azócaras.

2004 m. per vietos radikalų islamistų teroro atakas Madrido traukiniuose žuvo 193 žmonės, sužeista 2057.

2011 m. įvyko avarija Japonijos Fukušimos I branduolinėje elektrinėje. Dėl stipriausio Japonijos istorijoje žemės drebėjimo ir po jo kilusio cunamio sutriko elektrinės reaktorių aušinimas, o vėliau sprogo susidaręs vandenilis. Dėl avarijos į aplinką pateko daug radioaktyviųjų medžiagų.

Gimė:

1912 m. – knygotyrininkas Levas Vladimirovas. Ilgametis Vilniaus universiteto bibliotekos ir Jungtinių Tautų bibliotekos Niujorke direktorius. Daug prisidėjo grąžinant iš Rusijos Lietuvai Mažvydo „Katekizmą“. Mirė 1999 m.

1920 m. – žiniuone vadinta žolininkė ir farmacininkė Eugenija Šimkūnaitė. Mirė 1996 m.

1920 m. – amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas Nicolaas Bloembergenas. Mirė 2017 m.

Mirė:

1955 m. – škotų biologas, penicilino išradėjas, Nobelio premijos laureatas Alexanderis Flemingas.

2006 m. – Serbijos politikas, 1989–1997 m. Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševićius. Hagos tarptautinio tribunolo kaltintas bosnių genocidu buvusioje Jugoslavijoje ir kitais karo nusikaltimais. Proceso metu iš viso jam buvo pareikšti 66 kaltinimai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.