Tęsiantis įtampoms tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos Seime, nemenkų pokyčių, tikėtina, įneš 2020 m. spalį vyksiantys parlamento rinkimai.
Tiesa, politologai sutaria, kad dėl neapibrėžtos valstybės prezidento ideologinės laikysenos prognozuoti, kokia naujojo Seimo dauguma būtų palankiausia valstybės vadovui, sudėtinga. Bet nuosaiki Gitano Nausėdos retorika sufleruoja, kad dialogo ieškoti jis bandys su visomis politinėmis jėgomis.
Prezidento ideologija – neaiški
„Jei prezidentas konfliktuoja su valdančiaisiais ir Seimo dauguma jį laiko priešu, jam sudėtinga ką nors nuveikti, jo rankos surištos“, – taip prezidento santykį su parlamento dauguma apibrėžė politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas.
Pasak V.Dumbliausko, kol kas ideologiškai G.Nausėda siekia būti joks.
„Jis ekonomistas, dirbęs banke, tad tam tikrus jo požiūrio į politiką aspektus gali pasufleruoti ir tai – jam kaip bankininkui tiktų liberalios pažiūros, bet jos čia nevisai tinka, nes daug kalbama apie gerovės valstybę, kuri susišaukia su socialdemokratiškomis idėjomis“, – portalui lrytas.lt sakė MRU docentas.
Šią poziciją palaikė ir jo kolega, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Norkevičius.
„Prezidentas nei savo pasisakymais, nei savo elgesiu šiuo metu nepateikia preferencijų konkrečiai politinei partijai. Tačiau galima teigti, kad iš retorikos įžvelgiame konkrečią valstybės poziciją – prezidentas išskiria didesnį orientavimąsi į valstybės reikalus ir taip pat į žmonių socialinę gerovę.
Toks pozicijos pateikimas artimesnis toms politinėms jėgoms, kurios orientuojasi ne į populistinius tikslus ir naudą sau, bet į valstybės ir socialinės gerovės klausimus“, – svarstymais dalijosi M.Norkevičius.
Politologas V.Dumbliauskas atkreipė dėmesį, kad vasarą mes matėme, jog prezidentas stengėsi gerai sugyventi ir su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), su kuria šiuo metu jaučia tam tikras įtampas.
Todėl, jo teigimu, galime manyti, kad prezidentas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų „sugyventų“ ir bendradarbiautų su bet kokia valdančiąja dauguma, kuri elgtųsi tinkamai ir pagarbiai.
Kontekstas – keičiasi
Anot VDU politologo M.Norkevičiaus, atsispiriant nuo šiandienos politinių aktualijų, atrodo, kad darniau G.Nausėda dirbtų su centro ir ypač centro-dešinės politinėmis jėgomis.
„Žiūrint į dabartinę situaciją, galima teigti, kad palankiausia jėga būtų centro-dešinės politinės partijos. Iš tos retorikos, kaip kalba prezidentas su politinių partijų lyderiais, kaip juos priima į Prezidentūrą, tai konservatoriai, liberalų sąjūdis – šios politinės partijos galėtų būti tas flagmanas, su kuriuo prezidentas bendradarbiautų.
Galbūt į šį vaizdą neblogai „įsipaišytų“ ir kai kurios kairiosios partijos, tiksliau sakant, Gintauto Palucko socialdemokratai.
Socialdemokratai, koservatoriai ir liberalų sąjūdis – tai, su kuo prezidentui G.Nausėdai būtų ir palankiausia, ir šiandieniniame kontekste naudingiausia bendradarbiauti, nes tiek su valstiečiais, tiek su Lietuvos lenkų rinkimų akcija ar Gedimino Kirkilo vedamais socialdarbiečiais bendradarbiavimas būtų labiau ribotas nei su kitomis politinėmis partijomis, kurios dabar sudaro opozicinių partijų pagrindą Seime“, – detalizavo VDU politologas.
Konservatoriams pergalė negarantuoja daugumos Seime?
MRU docentas akcentavo, kad nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) dauguma atrodo palanki prezidentui, o ši politinė jėga jau kurį laiką laikosi pirmojoje reitingų lentelės pozicijoje, konservatorių tapimas valdančiąja dauguma gali būti apsunkintas.
„Tai, kad konservatoriai reitinguose jau kurį laiką pirmauja, atskleidžia savotišką šios partijos triumfą ir tragediją vienu metu. Jie turi savo elektorato ribas, todėl, net ir sėkmingai pasirodę Seimo rinkimuose, jie gali pasilikti opozicijoje, nes paprasčiausiai neturės su kuo sudaryti koalicijos.
Liberalų sąjūdis į Seimą pateks, bet, prognozuotina, kad daug mandatų jie neturės. Dėl šios priežasties nors TS-LKD elektoratas yra ištikimas, vis tik kairiųjų partijų rinkėjų Lietuvoje yra daugiau. Todėl nereikėtų atmesti ir galimybės, kad dabartiniai valdantieji valstiečiai vienaip ar kitaip ir po kitų rinkimų bus pozicijoje“, – prognozėmis dalijosi V.Dumbliauskas.
Primename, kad, remiantis vasario 7-13 dienomis atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį TS-LKD palaikytų 17,7 proc. respondentų, LVŽS – 11,6 proc., Lietuvos socialdemokratų partiją palaikytų 9,7 proc., o Lietuvos liberalų sąjūdį – 3,1 proc. respondentų.
