Prezidentas prisiminė, kad prieš trisdešimtmetį, atkūrus nepriklausomybę, žmonių ir ekonomistų siekis buvo lygiuotis į Švediją, tačiau tam buvo kelios kliūtys.
„Turbūt, kad kitaip būti galėjo, bet tos viltys ir tie lūkesčiai, kuriuos aš tikrai prisimenu, ir kuriuos reiškė garsūs to meto ekonomistai, kad mes pasieksime Švedijos gerovės lygį per vieną kartą, o kai kas sakė, net ir per dešimt metų, jiems tikrai nebuvo lemta išsipildyti.
Buvo neatsižvelgta į vieną labai svarbią dedamąją, kad Švedijos ekonomika ir socialinė sistema yra pagrįsta dideliu žmonių pasitikėjimu tos sistemos privalumais“, – aiškino prezidentas.
Jo teigimu, Švedijoje, net ir esant labai aukštam mokesčių lygiui, gyventojai sutinka mokėti tą kainą, nes žino, ką už tai gaus mainais.
Svarbiausia ekonominė problema liko neišspręsta
Tuo tarpu Lietuvai vykdant svarbias ekonomines ir socialines reformas, privatizaciją, šių pokyčių eigoje atsirado didelis visuomenės nepasitikėjimas.
„Konkrečiai paimkime privatizaciją. Didžioji žmonių dalis pasijuto nustumta nuo gėrybių stalo. Gal net ir apgauta tų apsukresniųjų, kurie priėjo prie vadinamųjų investicinių čekių. Tokiu būdu tas pasitikėjimas, bent jau kurį laiką, tikrai neaugo. Jis pradėjo augti šiek tiek vėliau, kai pradėjo augti rinkos ekonomikos vaisiai, atsirado šiek tiek pasiturintis gyventojų sluoksnis.
Tačiau esminė problema taip ir liko neišspręsta – dalis žmonių gyvena labai gerai, deja, labai nedidelė dalis, o didžioji žmonių dalis gerai negyvena, o vidurinioji klasė, galima sakyti, iki šiol taip ir nesusiformavo“, – konstatavo G.Nausėda.
Prezidento teigimu, kartais valdžiai tenka rinktis, ar prarasti populiarumo balus, ar įgyvendinti įvairias mokestines reformas, kurios yra rekomenduojamos ir išorinių institucijų.
Planus sugriauti gali koronavirusas
G.Nausėda džiaugėsi, kad šalies partijos dalijasi jo gerovės valstybės vizija ir tvirtino, kad šiuo metu yra palankios sąlygos ją įgyventinti. Tam dabar gali sutrukdyti tik pasaulyje paniką sėjantis koronavirusas, kuris stabdo ekonomiką.
„Šiuo metu situacija, įgyvendinant gerovės valstybės siekius, yra labai palanki. Ją galėtų komplikuoti koronaviruso protrūkis ir, jeigu jis užsitęstų ir turėtų reikšmingos įtakos pasaulio ekonomikai. Per tai, žinoma, mūsų ekonominė situacija gali nebeleisti tokiais dideliais žingsniais įgyvendinti tų priemonių.
Bet šiandien, manau, tikrai turime visas galimybes išsaugoti savo ekonomikos kilimo trajektoriją. Lietuvos ekonomika yra labiau skatinama vidaus veiksniais ir tai sureikia tam tikrą nepriklausomybę, kiek tik jos gali būti tokioje mažoje atviroje ekonomikoje, kaip Lietuvos.
Optimizmo ir lūkesčių šiuo metu mūsų šalyje pakankamai, net ir atsižvelgiant į nelabai palankius epidemijos veiksnius“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, koronavirusas šiuo metu daugiau ar mažiau veikia visų žmonių gyvenimus, o pasaulyje jau skaičiuojami ekonominiai nuostoliai, galintys turėti įtakos ir Lietuvai.
„Jeigu reikšmingai pasikeis investuotojų, rinkos dalyvių, ekonomikos subjektų ir gyventojų elgesys, žinoma, kad jis keisis tokia linkme, jog skatins ekonomikos lėtėjimą.
Tai nebūtinai reiškia pasaulinę krizę, bet ekonomikos augimo tempai dėl to gali sulėtėti“, – prognozėmis pasidalijo šalies vadovas.
