„Mes turime sukaupę tam tikrų atidėjimų, kurie ir buvo skirti blogesniems ir iššūkių laikotarpiams. Tai mes dabar tuos savo „lašinukus“ – dideli jie ar maži – galime panaudoti savo verslo reikmėms“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams sakė šalies vadovas.
G.Nausėda svarstytų sienų uždarymo klausimą, A.Veryga – ne
Prezidentas pabrėžė, kad gali būti svarstomas ir šalies sienų uždarymo klausimas. „Sienų uždarymas praktiškai taip pat gali būti tarp svarstomų alternatyvų. Šiuo metu vykdoma patikra ir praktiškai sienų kontrolė yra visoje teritorijoje“, – sakė G.Nausėda. Vis dėlto, pasak jo, šiuo metu ties šalies sienomis vykdomos priemonės yra adekvačios.
Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritiškai įvertino visiško sienų uždarymo galimybę. Jis tokį sprendimą palygino su stabdžių pedalo nuspaudimu, o tai esą būtų perkeltinė priemonė.
„Sienų uždarymas turėtų tam tikrų pasekmių. Savo piliečiams sienų mes negalime uždaryti. Užsieniečiai, kad labai jau judėtų dabar, apskritai yra labai didelis stabdžių pedalo nuspaudimas. Tai nebūtų lemianti priemonė“, – tvirtino ministras.
Prezidento G.Nausėdos įsitikinimu, visos ketvirtadienį priimtos priemonės yra griežtos, tačiau reikalingos.
„Ir čia turiu omenyje ne tik Lietuvą, kur turime nedaug užsikrėtimo atvejų, bet ir situaciją aplinkinėse valstybėse. Gyvename atviroje erdvėje ir yra daug žmonių kontaktų, judėjimo, ir tikslingiausia dabar tuos kontaktus ir judėjimą minimalizuoti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot jo, valstybių vadovai supranta, kad koronaviruso įtakos ekonomikai jau neįmanoma išvengti, todėl kitą savaitę bus svarstomos ekonomikos politikos gairės, kurios leistų suminkštinti galimą žalą Lietuvos ekonomikai.
„Europos vadovai puikiai supranta, kad bet kuriuo atveju įtakos ekonomikai jau neįmanoma išvengti, net tai jau yra duotybė. Turime kalbėti dabar, kaip tą įtaką suminkštinti. Vienas iš mūsų šiandien svarstytų klausimų, tai galimos ekonomikos politikos gairės, kurios kitą savaitę virs ir konkrečiu priemonių planu.
Tos gairės reiškia ne ką kitą, bet didesnį mūsų viešųjų fnansų politikos lankstumą, kuris leis padidinti viešąsias išlaidas tiems sektoriams, kuriems yra numatytos tam tikros investicijos. Reikia jas pagreitinti ar liberalizuoti jų įgyvendinimą.
Taip pat yra priemonių blokas ir kai kurios kitos šalys tai naudoja, tai lankstesnis amortizacinių atskaitymų tvarkos taikymas, leidžiantis sumažinti apmokestinamąjį pelną ir tokiu būdu mažinti pelno mokestį“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda: „Turime sukauptų lašinukų“
G.Nausėda pabrėžė, kad recesijos nėra ir ekonomikos augimas šalyje išlieka, tačiau jis gali būti lėtesnis, nei prognozuota anksčiau.
„Ne paslaptis, kad skirtingais vertinimais mūsų bendrojo vidaus produkto augimo sulėtėjimas, priklausomai nuo scenarijų, kaip seksis kovoti su šituo virusu, galimas nuo 0,5 iki 1,5 procentinio punkto“, – sakė prezidentas.
„Tai nėra recesija, aš tą pabrėžiu. Ekonomikos augimas išlieka, tačiau jis gali būti lėtesnis negu anksčiau prognozuota“, – pridūrė valstybės vadovas, akcentuodamas, kad turime „lašinukų“, t.y. sukauptų rezervų, kuriuos galima panaudoti.
Pasidalijo patarimais
G.Nausėda kreipėsi ir į Lietuvos žmones, patardamas nepasiduoti panikai ir neklausyti netinkamų patarimų socialiniuose tinkluose.
„Mielieji, tikrai nepasiduokite panikai ir tiesiog pasistenkite apriboti savo judėjimą tiek, kiek tai yra įmanoma. Mažiau klausykite netikrų pranašų, ypatingai socialiniuose tinkluose, kurie teikia keistas informacijas. Klausykite oficialių institucijų informacijos.
Dar tenka girdėti, kad kažkur pasigirsta rekomendacijos daugiau laiko praleisti gryname ore, keliauti po Lietuvą ir t.t. Tai yra ne visiškai apgalvotos idėjos ir pasiūlymai, ypatingai tuo atveju, kada žmogus keliaus į gamtą viešuoju transportu ir susidurs su tais pačiais kontaktais, kurių kaip tik ir reikėtų išvengti.
Praeis visos tos negandos, o šiuo metu tiesiog pasistenkite daugiau būti namuose“, – patarimais dalijosi G.Nausėda.
A.Veryga: viskas priklausys nuo visuomenės
„Supažindinau šalies vadovus su koronaviruso situacija. Ji yra labai labai dinamiška. Europoje situacija keičiasi valandomis“, – po posėdžio tikino sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Jis tikino, kad Lietuvoje taikomos tos pačios prevencinės priemonės, kokios taikomos ir kitose Europos šalyse. Tačiau, anot A.Verygos, viskas labiausiai priklausys nuo visuomenės sąmoningumo.
„Viskas priklausys nuo to, kiek visuomenė bus sąmoninga ir sureaguos į raginimus“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras.
Pasak ministro, pagrindinis raginimas yra vienas: „Kaip įmanoma mažiau judėti. Kuo mažiau lankytis viešose vietose, kokios jos bebūtų: ar tai būti prekybos centrai, ar vieši renginiai <...>. Dabar jau yra kritinis momentas.“
Ragino nekelti sumaišties, sienų uždarymą vertino kritiškai
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo, prognozuoti, kas bus ir koks bus koronaviruso plitimo mastas, jei žmonės nesilaikys reikalavimų, labai keblu.
„Jeigu taip nebus (visuomenė nesilaikys draudimų – aut.past.), nuspėti, koks bus scenarijus, sudėtinga. Nusiraminti, kad nedaug turime atvejų, nėra pagrindo“, – pabrėžė A.Veryga.
Ministras paragino savivaldybes ir kitas įstaigas atsisakyti bet kokių nekoordinuotų veiksmų, kurie galėtų įnešti sumaištį. Jis taip pat patikino, kad savivaldybėms duotas įsakymas pasirūpinti patalpomis, kuriose galėtų būti karantinuojami žmonės, neturintys tinkamų sąlygų karantinuotis namuose.
Primename, kad nuo penktadienio dėl koronaviruso grėsmės mažiausiai dviem savaitėms visoje Lietuvoje draudžiami masiniai renginiai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 100 žmonių, stabdoma ugdymo įstaigų veikla, kultūros, sporto, laisvalaikio įstaigų darbas, įvedami kelionių ribojimai.
Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė į skubų posėdį susirinkę Vyriausybės ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro atstovai.
VGT yra institucija, svarstanti ir koordinuojanti svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant ir valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.
Tarybą sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
