Draudimas dėl koronaviruso grėsmės atvykti į Lietuvą ir iš jos išvykti paralyžiavo keliones lėktuvais ir sausumos keliais, o žmonės ėmė strigti jau karantino išvakarėse.
Savo sienas suskubo uždarinėti ir kitos šalys. Ypač skausmingai su tuo susidūrė lietuviai, bandantys grįžti per kaimyninę Lenkiją, kuri visiškai užsivėrė sekmadienio vidurnaktį.
Dėl to Lenkijos pasienyje su Vokietija įstrigo šimtai Lietuvos piliečių, kurie pirmadienį jau net bandė blokuoti kelią. Kai kurie jų liūdnai juokavo – esą nori į namus grįžti anksčiau nei gandrai (Gandrų sugrįžimo į Lietuvą diena laikoma kovo 25-oji. – Red.).
Po pokalbių su Lenkijos valdžios atstovais ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir premjeras Saulius Skvernelis jau sekmadienį žadėjo, kad pirmadienį lietuviai galės sugrįžti namo per kaimyninę šalį vadinamuoju humanitariniu koridoriumi.
Bet pirmadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius buvo priverstas pripažinti, kad nėra jokių garantijų tokiai kelionei, nors pokalbiai su Lenkijos atstovais vyksta nuolat.
L.Linkevičius taip pat pranešė, kad Lietuva, Latvija ir Estija subūrė bendrą darbo grupę šiai problemai spręsti, nes per Lenkiją namo taip pat negali grįžti ir estai, ir latviai.
Kalbėjo apie skirtingus kelius
Beje, mūsų valdžios atstovai šiomis dienomis labai skirtingai kalba apie Vokietijoje esančių lietuvių grįžimą.
Premjeras S.Skvernelis pirmadienio pavakare pranešė, kad jų pargabenti siunčiamas karinis lėktuvas „Spartan“.
Tuo metu susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pirmadienį kalbėjo ir apie svarstomą galimybę suformuoti traukinį iš Vokietijos į Kauną. Tiesa, šiuo atveju Vokietijos ir Lenkijos pasienyje esantys žmonės turėtų užsienyje palikti savo automobilius, todėl ši galimybė jų nevilioja.
„Esame pasirengę esant reikalui greitai sutvarkyti arba traukinį, arba autobusus ir net tam tikrą skaičių tralų, kad prie konvojaus būtų galima transportuoti automobilius“, – dėstė J.Narkevičius.
Ministras taip pat užsiminė apie galimą grįžimą keltu iš Kopenhagos.
Ištrūkti nepadėjo net bilietai
Kad Varšuvai dabar rūpi tik Lenkijos piliečiai, jau įsitikino ne tik Vokietijoje žinių apie grįžimą laukiantys lietuviai, bet ir kituose kraštuose įstrigę mūsų piliečiai.
Antai praėjusio šeštadienio vakarą į lėktuvą Tenerifėje nebuvo įleista bilietus į Varšuvą savo rankose laikiusi šiaulietė su dviem vaikais.
Lenkams skelbiant apie uždaromas sienas į lėktuvą buvo įleidžiami tik šios šalies piliečiai.
„Mano sūnus negali suprasti, kodėl taip yra. Jis sako: mama, tu jiems pasakyk, kad mes visi vienodi“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo moteris, oro uoste su trejų ir penkerių metų vaikais tuščiai praleidusi ne vieną valandą.
Pasijuto palikti likimo valiai
Šeštadienį grįžti į Vilnių lietuvė suskubo po to, kai į Tenerifę ją nuskraidinęs ir kovo 27-ąją atgal pargabenti turėjęs didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“ pranešė, kad negali vykdyti įsipareigojimų.
Bendrovė pažadėjo grąžinti pinigus už bilietus, tačiau moteriai su mažamečiais vaikais nepasiūlė, kaip pasiekti namus.
„Mes pasijutome palikti likimo valiai“, – nusivylusi kalbėjo šiaulietė (jos vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Nuo sausio pabaigos Tenerifėje atostogavusi moteris puolė pati ieškoti būdų, kaip pasiekti Lietuvą, ir apsidžiaugė suradusi paskutinius bilietus į Varšuvą. Bet džiaugtasi, pasirodo, buvo per anksti.
Pirmadienį šiaulietė „Lietuvos rytui“ pranešė, kad su vaikais tebėra Tenerifėje ir laukia Lietuvos valdžios žadamo užsakomojo skrydžio: „Nusprendėme nesiblaškyti po oro uostus, nerizikuoti kur nors pusiaukelėje įstrigti ir kartu pasigauti virusų.
Grįžome atgal į nuomojamą butą ir kol kas dar nebuvome niekur išėję, nors, aišku, į parduotuvę maisto ir vandens teks nueiti.“
Senka ne tik kantrybė
Šioje Ispanijos saloje yra įstrigę keliolika lietuvių. „Lietuvos rytui“ jie pasakojo bandantys ieškoti būdų iš ten ištrūkti, tačiau jau esą baigia įsitikinti, kad jų galimybės labai menkos.
Vienas į lėktuvą Tenerifėje lenkų taip pat neįleistas alytiškis teigė, kad senka ne tik žmonių kantrybė, bet ir pinigai: „Kai kurie lietuviai jau neturėjo kur apsistoti. Kol kas pavyko pasirūpinti, kad jiems nereikėtų nakvoti gatvėje, bet kaip bus toliau – nežinia.
Žmonių santaupos senka ir gali būti taip, kad po stogu glausimės neilgai.“
Anot alytiškio, teorinių galimybių ištrūkti iš salos yra, tačiau jas irgi riboja finansai.
„Užsienio reikalų ministerija siūlo patiems ieškoti alternatyvų, kaip grįžti, tačiau jų nėra arba yra tokia: „Ryanair“ trečiadienį siūlo 44 valandų skrydį su trimis persėdimais už 3 tūkst. eurų. Tai kažkoks absurdas.
Akivaizdu, kad vežėjai mėgina pasipelnyti iš nelaimės ir jiems nerūpi, jog blaškantis po oro uostus didėja grėsmė susirgti“, – pyko poilsiautojas.
Į Tenerifę su žmona alytiškis atvyko prieš savaitę, kai koronavirusas jau buvo grybštelėjęs ir šią salą.
Paklaustas, kodėl nepaisė įspėjimų susilaikyti nuo kelionių į pavojingas zonas, vyras aiškino, esą juos suklaidino būtent Užsienio reikalų ministerija: „Ji Tenerifę išbraukė iš rizikingų vietų sąrašo, nes nebuvo naujų židinių.“
Žada sugrąžinti anksčiau
Sumaištis tvyro ir tarp įvairiuose Egipto kurortuose poilsiaujančių lietuvių.
Kai kurie jų norėtų grįžti anksčiau, bet kelionių organizatoriai iki šiol tokios galimybės jiems esą nesuteikia.
Lietuvos turizmo asociacija ir didžiausi šalies kelionių organizatoriai „Tez Tour“, „Novaturas“ ir „Kidy Tour“ dar ketvirtadienį pranešė, kad reaguodami į situaciją ir Vyriausybės rekomendacijas nuo kovo 14 dienos stabdo suplanuotus užsakomuosius skrydžius.
Bet jau pirmadienį „Novaturas“ ir „Tez Tour“ pranešė, kad Egipte poilsiaujančius lietuvius ketina skubiai pargabenti artimiausiomis dienomis.
Šiuo metu populiariausiuose Egipto kurortuose ilsisi beveik pusantro tūkstančio poilsiautojų.
Neslėpė, kad padėtis rimta
„Lietuviai labai intensyviai keliauja, bet dabar, kaip matome, tai atsigręžė prieš juos“, – pirmadienį kalbėjo L.Linkevičius.
Ministras nė nebandė slėpti, kad padėtis dėl jų grįžimo yra gana rimta: „Mes raginome ir teberaginame grįžti visus, kurie turi galimybių, bet dabar tai labai sunkiai įgyvendinama, nes susiduriame su neišsprendžiamomis problemomis.“
Užsienio reikalų ministerijos vadovo duomenimis, pirmadienį buvo apie 2 tūkst. norinčių grįžti Lietuvos piliečių, daugiausia – iš Ispanijos.
Tačiau nemažai lietuvių yra įstrigę ir Vokietijoje bei Prancūzijoje. L.Linkevičiuspirmadienį užsiminė, kad specialūs lėktuvai gali būti siunčiami ir į šias šalis.
Tiesa, ministras iš karto pabrėžė, kad tai nėra garantija: „Turime suprasti tų žmonių nuovargį ir pyktį, bet turime aiškiai pasakyti, kad visi žingsniai, kuriuos bandome daryti, nebūtų suprasti kaip faktas. Kai kas įsivaizduoja, jog pažadas jau yra garantija, kad tai ir įvyks. Tokių garantijų nėra, bet yra paieškos.“
Prabilo kitaip nei A.Veryga
Beje, skirtingai nei visus svetur esančius lietuvius namo grįžti raginantis A.Veryga, užsienio reikalų ministras prakalbo kitaip.
Anot L.Linkevičiaus, jam esą žinoma atvejų, kai žmonės svarsto galimybę likti ten, kur šiuo metu yra: „Raginčiau taip ir pasielgti, kas turi tokias sąlygas, – išlaukti tą sudėtingą laikotarpį, o vėliau bus patarimų, ką daryti.“
L.Linkevičius taip pat priminė, kad lietuviams jau vasario pabaigoje buvo rekomenduota nevykti į Tenerifę, bet tada esą net buvo kilęs pasipiktinimas, kodėl Užsienio reikalų ministerija varžo keliones.
Išvykti irgi yra kliūčių
Sumaišties kyla ne tik dėl norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą. Bangas kelia ir po paskelbto karantino iš Vilniaus išvykti negalintys lietuviai.
Jau nuo kovo 14 dienos ėmė veikti mūsų šalies valdžios priimtas sprendimas, draudžiantis Lietuvoje registruotiems gyventojams vykti į šalis, kurios patenka į didelės rizikos valstybių sąrašą, tarp jų ir Norvegiją.
Dėl to praėjusį sekmadienį Vilniaus oro uoste registruojantis į paskutinius prieš karantiną skrydžius į Oslą kilo nemažai sumaišties.
Antai verslininkė Vaida Mikalainienė piktinosi pasieniečių ir oro linijų darbuotojų veiksmais. Ji buvo įsitikinusi, kad pareigūnai elgėsi griežtai pagal instrukcijas ir nepaisė paprasto žmogiškumo.
„Į lėktuvą dėl absurdiško A.Verygos sprendimo nepateko daug žmonių.
Kai kurie jų buvo sutrikę, nes Lietuvoje net neturi kur gyventi, bet niekas į tai nekreipė dėmesio“, – sakė trumpam į anytos jubiliejų atskridusi moteris.
V.Mikalainienė teigė Norvegijoje turinti didžiulį verslą ir nebaigtų reikalų, kurių sutvarkyti, be jos ir vyro, esą niekas daugiau negali: „Nors gyvenu ir dirbu Osle, man pasieniečiai nurodė, kad vis dar esu registruota Kretingoje. Tai netiesa, bet niekas to nebando aiškintis.“
Pirmadienį V.Mikalainienė dar nebuvo išvykusi iš Vilniaus ir telefono skambučiais atakavo įvairias tarnybas. Moteris tvirtino įrodžiusi, kad jai gali būti taikoma išimtis išvykti, tačiau turinti tik žodinį pasieniečių leidimą.
„Man pavyko įrodyti, kad aš turiu neatidėliotinų darbo reikalų Norvegijoje. Kitaip žlugtų verslas ir žmonės negautų atlyginimų. Bet ar pateksiu į lėktuvą, nežinau“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo bilietus antradienio skrydžiui į Oslą įsigijusi statybos bendrovės savininkė V.Mikalainienė.
Tiesa, net pasiekę Oslą lietuviai gali būti grąžinti atgal, nes Norvegija savaitgalį taip pat apribojo galimybę svetimšaliams patekti į šalį.
Kovo mėnesį keleivių srautai mažėjo
Aurimas Stikliūnas
„Lietuvos oro uostų“ Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas
„Oro bendrovės operatyviai reaguoja į Lietuvoje paskelbtą karantiną. Nuo kovo 17 die-
nos atšaukiama dar daugiau keleivinių skrydžių.
Savo sprendimą priėmė „Wizzair“ (atšaukia visus savo skrydžius iš Lietuvos ir į Lietuvą) ir tupdo lėktuvus neapibrėžtam laikotarpiui. Nuo kovo 17 dienos skrydžius stabdo ir „Finnair“, SAS, „Aeroflot“.
Kovo 15 dienos duomenimis, skrydžių praradimas dėl planinių atšaukimų (kurie jau yra suplanuoti oro bendrovių artimiausiam periodui) buvo 2661 iš visų Lietuvos oro uostų, tai sudaro 42 proc. viso skrydžių srauto.
Kovo 1–15 dienomis keleivių srautas sumažėjo 16 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.
Didžiausias kritimas fiksuojamas Vilniaus oro uoste – 61 proc., šiuo laikotarpiu buvo aptarnautas 175 351 keleivis.
Prognozuojame, kad kovo mėnesio keleivių skaičius bus 60 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kol kas savo planų nekeičia tik krovinių gabenimo bendrovės – skrydžiai vykdomi, kaip suplanuota.
Kelios oro bendrovės preliminariai planuoja atnaujinti skrydžius į Lietuvos oro uostus kovo pabaigoje, oficialiai pasibaigus karantino periodui.
Tačiau dauguma oro vežėjų situaciją vertina pesimistiškiau ir atnaujinti skrydžius planuoja balandžio viduryje ar net vėliau.
Bet kuriuo atveju kalbėti apie skrydžių atnaujinimą kol kas per anksti – situacija labai dinamiška. Daug kas priklausys nuo to, kaip toliau plis ir bus valdomas koronavirusas Lietuvoje ir visoje Europoje.“
