„Nežinia kuriam laikui čia strigome, nežinome net ką galvoti“, – sakė vilnietė Ilita Norgailaitė, su šeima atostogaujanti Pafose.
Prie Viduržemio jūros esantis Kipras, kaip ir Lietuva, dėl koronoviruso pandemijos paskelbė kad visiškai uždaro sienas užsieniečiams, nebent jie turi rezidento statusą.
Kipro prezidentas Nicos Anastasiades savaitgalį paragino visus turistus kuo greičiau palikti salą. Tačiau tai ne taip paprasta, kadangi oro skrydžių bendrovės mąsiškai pradėjo atšaukti skrydžius į ir iš Kipro.
Pirmadienį ryte išskrido paskutinis „Wizzair“ lėktuvas iš Larnakos į Vilnių, o visi kiti artimiausiomis savaitėmis atšaukti.
„Mes į Kiprą dar vasarį išskridome visam mėnesiui, ir atgalinį bilietą turėjome kovo 27 dieną, tačiau jau aišku, kad to skrydžio nebus“, – sakė I.Norgailaitė, poilsiaujanti Kipre su vyru Dainiumi Armanavičiumi ir dviem mažais vaikais.
Kaip ir daugybė lietuvių, sekmadienį jie puolė ieškoti naujų būdų grįžti namo. Tuo metu dar nebuvo atšauktas vienintelis skrydis – ateinantį šeštadienį „Ryanair“ planavo skristi iš Pafoso į Kauną.
I.Norgilaitės šeima spėjo įsigyti keturis bilietus po 50 eurų: „Matėme, kad per valandą kaina išaugo iki 300 eurų. Bet paskui „Ryanair“ ir šį skrydį atšaukė. Ambasada siūlė bandyti keliauti per Maskvą, bet nesiryžome – bilieto kaina buvo apie 600 eurų žmogui, neaišku ar skrydžiai vyks. Baisu pirkti daugiau bilietų, nes paskui pinigai užsišaldo, o čia gyventi tai reikės“.
Lietuvos ambasada Graikijoje, kuri atsakinga ir už Kiprą, pradėjo registruoti visus lietuvius Kipre, ieškančius būdų kaip artimiausiu metu grįžti namo. Šiuo metu šiame sąraše – net 56 žmonės. Dar 13 užsiregistravo Graikijoje.
„Kipras yra unikalus, kadangi ten mažiausia skrydžių galimybė per kitas šalis. Iš Graikijos vyksta daugiau jungiamųjų skrydžių, todėl čia raginame nelaukti organizuoto bendro transporto ir nedelsiant patiems ieškoti variantų. Bet Kipre ieškome kitų galimybių“, – sakė Lietuvos ambasadorius Graikijoje, Kipro ir Albanijos respublikoms Rolandas Kačinskas.
Antradienį paaiškėjo, kad komercinio repatriacinio skrydžio iš Kipro į Rygą organizavimo galimybę svarsto „AirBaltic“.
Kadangi tai būtų komercinis skrydis, bendrovė turi būti tikra, kad atsiras pakankamai norinčių keliauti, todėl šiuo metu laukia, kiek pageidaujančių užsiregistruos užpildant klausimyną „AirBaltic“ interneto svetainėje.
„Mes tikimės, kad „AirBaltic“ sprendimas bus teigiamas. Šiai minutei tai realiausias variantas lietuviams Kipre, o iš Rygos yra tranzicinio grįžimo galimybė, – sakė Atėnuose dirbantis R.Kačinskas. – Bet mes patariame tiems, kam nėra skubos sugrįžti, kas turi galimybę pasilikti Kipre ar Graikijoje ilgesniam laikui, nesiblaškyti po oro uostus.“
Kipro saloje įstrigusi I.Norgailaitės ir D.Armanavičiaus šeima dienas leidžia išsinuomotame name prie Viduržemio jūros pakrantės Pafoso centre ir stengiasi kuo mažiau vaikščioti į viešas vietas.
Čia yra nedidelis kiemas, kuriame izoliuotai nuo žmonių gali žaisti jų ketverių ir pusantrų metų vaikai.
„Vyras patenka į rizikos zoną, todėl dabar labiau linkęs likti čia nei skraidyti. Atrodo, kad čia, savo kieme, dabar mums saugiau nei gyventi Vilniaus daugiabutyje, – sakė I.Norgilaitė, Vilniuje dirbanti ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. – Aš esu vaiko auginimo atostogose, o vyras turi savo verslą, todėl jo darbai ir pajamos sustojo. Bet, aišku, mums nėra taip, kad jei negrįšime į Vilnių, tai neteksime darbų.
Įsivaizduoju, kaip pikta tiems, kas gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, išleido paskutinius pinigus bilietui į Kiprą, o dabar čia reikia gyventi. Maisto kainos čia gerokai aukštesnės, net vaisiai brangesni, nors atrodo, kad yra nuo vietinio medžio“.
Kai ši lietuvių šeima planavo savo ilgas atostogas pietuose, išsinuomavo namą mėnesiui už maždaug 1000 eurų.
Dabar jie neįsivaizduoja, kiek ilgiau gali tekti gyventi Kipre, todėl su šeimininkais suderėjo, kad pratęstų nuomą už pusę kainos – 450 eurų.
Kipriečiai patys supranta, kad kitų klientų vargu ar rastų, kadangi sienos užsieniečiams uždarytos.
Net kipriečiai, grįžtantys namo iš bet kurio pasaulio taško, vos nusileidus lėktuvui saloje išvežami į specialią valstybės skirtą vietą, kur visi priversti gyventi karantine 14 dienų.
„Mūsų pajamos dabar bus tik mano pašalpa, gal užteks paskolai Vilniuje padengti, bet daugiau – ne. Todėl dairomės ir kitų pigesnių variantų Kipre“, – sakė I.Norgilaitė.
Tautiečiams į pagalbą suskubo nuolat Kipre reziduojantys lietuviai.
„Facebook“ grupėje „Lietuviai Kipre“ ne vienas pasisiūlė nemokamai priimti pas save pagyventi tuos, kas pateko į bėdą – vieni Larnakoje, kiti Limasolyje, treti Agia Napoje ir net okupuotoje salos dalyje Šiaurės Kipre.
„Net susigraudinau, kokie jūs nuostabūs, o sako, kad lietuvis lietuviui vilkas…“ – komentavo „Facebook“ vartotoja Vigita Rybelytė.
Tačiau socialinių tinklų erdvėje netrūksta ir rietenų, kadangi vieni šaukiasi pagalbos ir keikia susidariusią situaciją, o kiti skuba smerkti žmones, skridusius atostogų jau pradėjus plisti koronavirusui Europoje.
I.Norgilaitė į tai žvelgia ramiai: „Kai mes išskridome iš Lietuvos vasarį, ten buvo vienas užregistruotas koronaviruso atvejis, o Kipre – nė vieno. Savaitę keliavome po kalnus, atokius paplūdymius, buvo ramu. Bet kavinių privengėme. Ir šiaip čia dar neprasidėjo turizmo sezonas, todėl daug kas neveikia, daug tuščių namų.
O dabar visiškai viskas uždaryta, tik maisto prekių parduotuvės veikia. Bet Kipras labai saugosi. Atėjus į parduotuvę net akis graužia nuo dezinfekcinių priemonių, prie kiekvienos kasos stovi dezinfekciniai skysčiai rankoms, įvedus pinkodą dezinfekuojamas skydelis ir panašiai.
Net sustojus apelsinų ant kelio pardavėjas prieš dėdamas apelsinus dezinfekavosi rankas. O Lietuvoje, atrodo, net medikams trūksta priemonių“.
Kipre įstrigusiems lietuviams dabar svarbiausia saugoti save, kad tik neprireiktų kreiptis į gydytojus.
Antradienio rytą Kipre buvo registruota 46 koronaviruso atvejai. Skaičius ypač išaugo po to, kai Pafoso ligoninėje nuo vieno paciento koronavirusu užsikrėtė dešimt ligoninės darbuotojų.
Blogai pasijutęs 65 metų britas atvyko į ligoninės priimamąjį, kur jam buvo suteikta pagalba. Vėliau paaiškėjo, kad jo koronaviruso testas teigiamas, o paskui jį – aštuonių seselių, vieno gydytojo ir valytojos.
Po šio atvejo atlikta dar 50 testų ligoninės darbuotojams ir pacientams, kurie galėjo užsikrėsti nuo brito.
Neslėpė, kad padėtis rimta
„Lietuviai labai intensyviai keliauja, bet dabar, kaip matome, tai atsigręžė prieš juos“, – pirmadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ministras nė nebandė slėpti, kad padėtis dėl jų grįžimo yra gana rimta: „Mes raginome ir teberaginame grįžti visus, kurie turi galimybių, bet dabar tai labai sunkiai įgyvendinama, nes susiduriame su neišsprendžiamomis problemomis.“
Užsienio reikalų ministerijos vadovo duomenimis, pirmadienį buvo apie 2 tūkst. norinčių grįžti Lietuvos piliečių, daugiausia – iš Ispanijos. Tačiau nemažai lietuvių yra įstrigę ir Vokietijoje bei Prancūzijoje.
L.Linkevičius pirmadienį užsiminė, kad specialūs lėktuvai gali būti siunčiami ir į šias šalis.
Tiesa, ministras iš karto pabrėžė, kad tai nėra garantija: „Turime suprasti tų žmonių nuovargį ir pyktį, bet turime aiškiai pasakyti, kad visi žingsniai, kuriuos bandome daryti, nebūtų suprasti kaip faktas. Kai kas įsivaizduoja, jog pažadas jau yra garantija, kad tai ir įvyks. Tokių garantijų nėra, bet yra paieškos.“
Beje, skirtingai nei visus svetur esančius lietuvius namo grįžti raginantis A.Veryga, užsienio reikalų ministras prakalbo kitaip.
Anot L.Linkevičiaus, jam esą žinoma atvejų, kai žmonės svarsto galimybę likti ten, kur šiuo metu yra: „Raginčiau taip ir pasielgti, kas turi tokias sąlygas, – išlaukti tą sudėtingą laikotarpį, o vėliau bus patarimų, ką daryti.“
