„Žmonai, kuri turi naujagimį, įtarė koronavirusą. Greitosios laukėme daugiau nei 12 val.“, – antradienio nakties istoriją pasakojo kitas skaitytojas.
Skaitytojai sutartinai teigė, kad valdžios viešai deklaruojami sprendimai turi nemažai spragų, su kuriomis tenka susidurti tiek dirbantiems, tiek susirgusiems gyventojams.
Kolegos baltarusiai karantino metu kerta sieną?
Į redakciją kreipėsi skaitytojas Edgaras (tikrasis vardas pakeistas – aut. past.), papasakojęs, kad dirba vienoje statybų įmonėje, statančioje objektą, kuriame kartu su lietuviais dirba trys Baltarusijos piliečiai, pirmadienį ir antradienį kirtę Lietuvos-Baltarusijos sieną, bet nesiizoliavę.
„Yra trys darbuotojai iš Baltarusijos, kurie šiandien ir vakar kerta sieną pirmyn atgal. Jie dirba Lietuvoje, o gyvena Baltarusijoje. Kad kerta, tai kerta, bet jie nesilaiko jokios saviizoliacijos: atvažiuoja ir išvažiuoja.
Mums, dirbantiems kartu su jais, tai nepatinka. Baltarusija nėra ta valstybė, kuria galima pasitikėti. Kas žino, kiek ten iš tikrųjų tų atvejų yra. Mes privalome laikytis karantino, tai kodėl jie, kirtę sieną, gali laisvai judėti“, – situaciją papasakojo skaitytojas.
Kirsti sieną gali su viena sąlyga
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis portalą lrytas.lt informavo, kad kirsti sieną baltarusiai gali tik vienu atveju.
„Asmenims, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taikoma judėjimo per sieną išimtis. Bet dabar, kai tokia situacija ir kiekvienas atvejis yra po padidinamuoju stiklu, tokia situacija, kad kirstų pirmyn atgal, sunkiai įsivaizduojama.
Kiekvienas žmogus tikrinamas per visus dokumentus. Įleidžiama tikrai ne daug“, – patikino G.Mišutis.
Tačiau vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės priimtais nutarimais, karantino metu visi Lietuvos valstybės sieną kertantys asmenys 14 d. privalo saviizoliuotis. Tai patvirtino ir SAM Spaudos tarnybos vyr. specialistė Justina Petravičienė.
„Taisyklėse yra parašyta, kad visi atvykę privalomai turi izoliuotis. Pagal numatytus reikalavimus visi, atvykę į Lietuvą, įskaitant ir turinčius leidimą gyventi ar dirbti, 14 dienų turi izoliuotis“, – nurodė vyr. specialistė.
Leidimus gyventi turi
Įmonės „APS grupė“, kurioje dirba į redakciją skambinęs vyriškis, atstovė patvirtino, kad dalis darbuotojų iš Baltarusijos išties turi leidimus gyventi mūsų šalyje. Ji tikino, kad atvykti į Lietuvą galėjo tik tie, kurie turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje.
„Mūsų žiniomis, visi laikinus leidimus turintys gyvena Lietuvoje, galbūt jie pirmadienį ar antradienį atvyko, nes buvo išvykę aplankyti šeimų. Mes būtinai patikrinsime įmonės viduje tuos žmones.
Tikrai turime sąrašą tų, kurie atvykdavo su vizomis, tai jie dabar dirbti ir kirsti sienos tikrai negali, jie į darbą nebeatvyksta“, – paaiškino įmonės atstovė.
Paklausta, kodėl turintys leidimus gyventi darbuotojai nesilaiko saviizoliacijos, moteris patikino, kad viskas bus išsiaiškinta. „Kada ir kaip buvo atvažiuota, reikia tikrinti informaciją, mes tai būtinai patikrinsime“, – sakė įmonės atstovė.
Tvarka galimai neveikia ne tik pasienyje, bet ir ligoninėje?
Pasak į redakciją skambinusio Giedriaus (tikrasis vardas pakeistas – aut.past.), tvarka ligoninėse, apie kurią ministrai viešai kalba, iš tiesų nėra tokia, kokia atrodo.
Vilniuje gyvenantis vyras pasakojo, kad pirmadienį apie 19 val. išsikvietė greitąją sergančiai žmonai, nes karštąja linija, papasakojus situaciją, buvo nurodyta, kad koronaviruso tikimybė yra didelė. Šeima nebuvo niekur išvykusi, bet bendravo su žmonėmis, grįžusiais iš rizikingų šalių.
Greitoji, vyro teigimu, atvažiavo tik antradienį 6 val. ryto ir išsivežė žmoną į Santaros klinikas, kur tyrimo jai teko laukti kartu su kitais žmonėmis, tyrimo laukusiais dar nuo pirmadienio 20 val.
„Žmona ligoninėje informavo, kad namuose yra naujagimis ir dar vienas mažametis vaikas, jie palinkčiojo, bet kol paėmė testą, reikėjo ilgokai palaukti. Paėmus mėginį žmona buvo izoliuota atskiroje palatoje.
Viskas suprantama, bet trūksta paprasčiausios komunikacijos – deklaruojama viena, o daroma visai kas kita. Tai blogiausia. Ministrai per televiziją kalba, kad visi žino, ko reikia.
Žmonės realiai susiduria su visai kitomis problemomis. Žmona laukė testo, o medikai tik vaikščioji ir nieko nesakė, nepaaiškino. Ar sudėtinga pasakyti, kas bus daroma, kaip bus daroma?
Jei nėra vietų, tai tegul ir pasako, kad taip yra, nes gal sergančiam, nusilpusiam žmogui geriau būtų palaukti namuose, o ne sėdėti ligoninėje“, – pasakojo vyras.
Klinikos apibrėžė tyrimo procedūrą
Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė informavo, kad Santaros klinikose pacientai, kuriems įtariamas koronavirusas, priimami atskiroje Infekcinių ligų centro dalyje.
„Pacientai, kuriems įtariamas COVID-19, į Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą dažniausiai atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais. Čia pacientas priimamas atskiroje dalyje, skirtoje tik COVID-19 infekcija užsikrėtusiems ar dėl jos tiriamiems pacientams.
Naujai atvykusiam pacientui uždedama medicininė kaukė (jeigu atvyko be jos), užvedama ambulatorinė kortelė ir, esant galimybei, palydima iki atskiros palatos, kur paimamas mėginys koronaviruso ištyrimui. Įvertinami ir bendri asmens gyvybiniai rodikliai, teikiama būtina pagalba, kol laukiama tyrimo atsakymo“, – tokią priėmimo eigą portalui lrytas.lt išdėstė Santaros klinikų Komunikacijos tarnyba.
Komunikacijos tarnybos žiniomis, tyrimo dėl koronaviruso atsakymo tenka palaukti ir iki 12 valandų. O, gavus atsakymą, žmogus arba išleidžiamas namo (jeigu infekcija nepatvirtinta) pateikus rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, arba hospitalizuojamas gydymui.
A.Veryga: ne laikas prašyti karštos arbatos ar minkštesnio čiužinio
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kantrybės taurė pamažu senka. Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas trečiadienį paskelbė ne tik naujausią informaciją dėl koronaviruso, bet ir žėrė aštrią kritiką.
Jos dozė kliuvo į socialinių tinklų mūšį „kas greitesnis“ įsitraukusiems didžiųjų miestų merams ir ligoninių vadovams, o daugiausia – didelių patogumų gydymo įstaigose užsigeidusiems tautiečiams. Pasak A.Verygos, klinikose dėl koronaviruso tiriami asmenys neturėtų skųstis dėl jiems nesuteikiamų patogumų, nes nualinti dėl darbo krūvio medikai ir taip vos spėja suktis.
Ministras pareiškė, kad dabar yra ne laikas ieškoti minkštesnio čiužinio ar prašyti karštos arbatos. „Mes dar neturime jokio perkrovimo įstaigų, o jau dabar yra labai sudėtinga. Noriu kreiptis ir į pacientus, ir į įstaigas: su tokiais norais, kad neatnešė šilto vandens ar arbatėlės, supraskit, kad, jeigu perdeginsit medikus ir jie iškris iš žaidimo, tai ne tik arbatos jums niekas neatneš, nebus, kas jus intubuoja, gydo ir gelbėja.
Tiesiog susiimkime, dabar ne tas laikas, kai reikia ieškoti minkštesnio čiužinio, knygų apie motyvaciją ar dar kažko gydymo įstaigose. Yra visiškai kita situacija. Tausokime medikus. Perdeginsime, tada nebus, kas teikia būtinąsias paslaugas“, – kalbėjo A.Veryga.
