Premijos, kurias sau ir pavaldiniams išmoka valstybės institucijų vadovai, metai iš metų įspūdingai pučiasi.
Negana to, tarp institucijų, kuriose išleidžiama daugiausia biudžeto lėšų paskatinimams, pirmauja tos, kurių valdomose srityse apstu niekaip neišsprendžiamų problemų, susijusių pirmiausia su finansavimu.
Tokias tendencijas rodo Seimo Audito komiteto duomenys apie tai, kaip pastaraisiais metais valstybės institucijos naudojo pinigus premijoms, priedams, priemokoms prie algų, ekspertams samdyti, kvalifikacijai kelti ir reprezentacijai.
Tarp institucijų, kurių valdomų sričių įvairaus lygio vadovai pernai pamaloninti didžiausiomis premijomis, išsiskiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nuolat krečiama mokytojų protestų, taip pat pedagogų reikalavimų didinti algas ir apskritai sutvarkyti sistemą.
Daugėjo samdomų talkininkų
Valstybės institucijos per pastaruosius šešerius metus vis daugiau pinigų skyrė ekspertams ir komandiruotėms, o pernai jų išleido daugiausia.
Antai užpernai įvairūs ekspertai valdžios institucijoms kainavo 7,7 mln. eurų, o 2019-aisiais – jau 10,6 mln. eurų.
Tokie procesai vyko nepaisant skambančios kritikos, kad iš biudžeto išlaikomos įstaigos turėtų labiausiai verstis savo kompetencija ir išmone, o ne leisti lėšas privatiems ekspertams.
Daugiausia pinigų samdomiems ekspertams pernai išleido Energetikos, Finansų ir Kultūros ministerijos su joms pavaldžiomis įstaigomis – atitinkamai 4,1 mln., 1,3 mln. ir 766 tūkst. eurų.
Užpernai valdininkų ir politikų komandiruotės kainavo 21,1 mln. eurų, o pernai – 22,7 mln. eurų.
Daugiausia kelionėms išleido Krašto apsaugos ministerija – 10,4 mln. eurų.
Kariškiai smarkiai pralenkė Užsienio reikalų ministeriją (1,9 mln. eurų) ir Policijos departamentą, kuris komandiruotėms atseikėjo per milijoną eurų.
Kai kur išlaidas apkarpė
Tačiau praėjusiais metais valstybės įstaigos išleido mažiau lėšų reprezentacijai, transportui ir darbuotojų kvalifikacijai kelti.
2019 metais reprezentacijai buvo išleista 7,8 mln., o 2018 metais – 8,3 mln. eurų, transportui – atitinkamai 67,8 ir 72 mln. eurų, kvalifikacijai kelti – atitinkamai 4,6 ir 4,8 mln. eurų.
Sudarė dosniausių dešimtuką
„Premijos yra vienintelė darbo užmokesčio dalis, kuri kasmet tendencingai didėja. 2019 metais premijoms skirti asignavimai sudarė apie vieną procentą viso darbo užmokesčio fondo, tačiau jų priskaičiuota net 14,5 mln. eurų – dvigubai daugiau nei 2018 metais“, – yra konstatuojama Seimo Audito komiteto analizėje.
Daugiausia pinigų valdininkų ir politikų premijoms (net 80 proc. visų tam skirtų išlaidų) skiriama paskutinį metų ketvirtį.
Seimo komiteto sudarytame dešimtuke pagal atseikėtas premijas pirmauja Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tam nepagailėjusios atitinkamai 1,8, 1,7 ir 1,5 mln. eurų.
Beje, šios ministerijos yra tarp tų, kurių valdomose srityse skundžiamasi dėl rimtų reformų, taip pat dėl nepakankamo žemiausių grandžių darbuotojų darbo apmokėjimo.
Toliau dosniausių institucijų dešimtuke išsirikiavo Finansų bei Kultūros ministerijos, Policijos departamentas, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto, Susisiekimo ministerijos bei Statistikos departamentas.
Ne visi vadovai buvo kuklūs
Kitokia institucijų, kuriose išleista daugiausia pinigų vadovų premijoms, rikiuotė. Vadovais laikomi ministrai ir viceministrai, taip pat ministerijoms pavaldžių ar savarankiškų įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai.
Seimo Audito komiteto teigimu, premijos vadovams pastaraisiais metais taip pat tendencingai didėjo, o pernai joms išleista net dvigubai daugiau nei užpernai – ketvirtis milijono eurų.
Pagal šį rodiklį pirmauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – 58,8 tūkst. eurų. Tiesa, ministras ir viceministrai pernai premijų negavo, užtat buvo paskatinta įvairių ministerijai pavaldžių įstaigų vadovybė.
Policijos departamento ir Kultūros ministerijos vadovams bei šių institucijų pavaldžių įstaigų viršininkams skirtų premijų sumos sudarė daugiau kaip po 50 tūkst. eurų.
Tiesa, pati Kultūros ministerijos vadovybė pamaloninta tik 900 eurų premija.
Visų kitų ministerijų vadovai buvo ne tokie kuklūs kaip jų kolegos iš Švietimo, mokslo ir sporto ar Kultūros ministerijų.
Antai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybės premijoms pernai buvo išleista kone 30 tūkst. eurų, Susisiekimo – 14,8 tūkst., Sveikatos apsaugos – 11,1 tūkst., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 10,7 tūkst. eurų.
Augo ir priedai, ir priemokos
Praėjusiais metais taip pat didėjo priedai, skiriami už stažą ir kvalifikacinę klasę, taip pat priemokos, kurios prie algos pridedamos už kokius nors nuopelnus ar didesnį nei numatyta darbo krūvį.
Daugiausia priedų prie algų pernai išmokėta Policijos departamente, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijose bei joms pavaldžiose įstaigose – atitinkamai 5,1, 4,4 ir 4,2 mln. eurų.
Didžiausias sumas vadovų priedams išleido Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Policijos departamentas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su pavaldžiomis įstaigomis – atitinkamai per 411 tūkst., 404 tūkst. ir 350 tūkst. eurų.
Tuo metu tarp ministrų ir viceministrų pagal priedus prie algų pirmauja Finansų ministerijos vadovybė, pernai gavusi per 35 tūkst. eurų.
O daugiausia priemokų atseikėta Policijos departamento (45 tūkst. eurų), Finansų ministerijos (29,6 tūkst. eurų) ir Susisiekimo ministerijos (24,1 tūkst. eurų) aukščiausiems pareigūnams.
Iš pirmų lūpų
Naglis Puteikis, Seimo Audito komiteto vicepirmininkas:
„Valstiečiai savo programoje žadėjo lemtingai sumažinti šalyje socialinę nelygybę, taip pat atlikti visas esmines reformas. Tarp pastarųjų – iš pagrindų reformuoti ir optimizuoti valstybės tarnybos sistemą. To padaryti valdantiesiems nepavyko.
To įrodymas – šie skaičiai, rodantys, kad valstybės institucijų vadovybė kasmet reikalauja vis daugiau pinigų premijoms, priemokoms, o tarp tokių institucijų pirmauja tos, kurios mažiausiai geba tvarkytis su didžiausių problemų turinčiomis sritimis.
Kodėl tai įvyko? Viena priežasčių – valdantieji, užuot į aukščiausius postus skyrę partijos narius, turinčius ir politinę atsakomybę bei atskaitomybę, skyrė vadinamuosius profesionalus, kurie pirmiausia žiūrėjo savo ir savo aplinkos interesų.“
