„Didžiausia problema – prarastas pasitikėjimas. Tai gresia ateities problemų sprendimams. . Ilgai buvo neigiama, kad turėjome bėdų dėl reagentų. Krizę pasitikome turėdami 3 tūkstančius reagentų. Kreipėmės į laboratoriją, kad gautume atsakymus, bet jų neturėjome. Praradus pasitikėjimą jį atstatyti sunku.
Šiandieną turime žinoti, kad dėl medikų daroma viskas, kad jie būtų saugūs. Juk visi turime artimųjų priekinėje linijoje ir skauda širdį, kad jie tai daro neginkluoti – jie jau griūna“, – sakė opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Ragina prezidentą pakeisti A. Verygą
Vienas svarbiausių opozicijos kreipimosi į G.Nausėdą aspektų – A.Verygos pakeitimas.
Pasak G.Landsbergio, jis laikosi savo nuomonės, kad A.Veryga neturėtų vadovauti Ekstremalių situacijų komisijai. Jis ragina prezidentą šaukti Valstybės gynimo tarybą.
„Mano asmenine nuomone, vadovas gali būti keičiamas, nes jau išnaudoti pasitikėjimo likučiai. Prezidentas turi tam įgaliojimus, galimybes. Jis gali tai daryti ir ne savarankiškai – gali kviesti Gynimo tarybą, kur yra kariškiai, kiti valstybės vadovai, sprendžiantys krizę. Reikia vadovo, kuris sugrąžintų pasitikėjimą. Gynimo taryba gali peržiūrėti krizės valdymo planą ir keisti vadovą“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad tai – jo asmeninė nuomonė, tačiau jai pritarė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
„Ministras A.Veryga daug padarė – ir pozityvaus, ir klaidų. Jis tinkamas vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), rūpintis sistema. Tačiau būtų geriausia, kad krizės valdymu rūpintųsi patirties, žinių ir įgūdžių turintys specialistai. Nemanau, kad gerai, kai krizių centrams vadovauja politikai“, – kalbėjo R.Budbergytė.
G.Landsbergis nebuvo linkęs įvardyti, ką norėtų matyti vietoje A.Verygos, tačiau jau anksčiau buvo užsiminęs, kad Ekstremalių situacijų komisijai galėtų vadovauti Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Nesiimsiu kalbėti už visą opoziciją. Visi turime įvairių pasvarstymų. Savo esu išsakęs. Esu paminėjęs pavardę ir anksčiau – kalbu apie Krašto apsaugos ministrą, kuris pats nėra kariškis, bet yra geras vadovas ir turėtų didesnį pasitikėjimą. Bet tai – tų žmonių, kurie gali tai spręsti sprendimas. Prezidentas gali apsispręsti, ką jis nori matyti vadovu. Pirmiausias kriterijus, pagal kurį reikėtų spręsti – gebėjimas kitaip vadovauti ir visuomenės pasitikėjimo turėjimas“, – sakė G.Landsbergis.
Ateityje gali laukti dar gilesnė krizė
G.Landsbergis keletą kartų pabrėžė, kad būtų galima nukreipti žvilgsnį nuo jau padarytų klaidų, tačiau tam reikėtų turėti labai aiškų ateities planą.
„Problemą dėl reagentų sprendžiame paskubomis, kad tyrimams nebūtų daroma pauzė. Šalia reagentų turime klausimą dėl medikų sveikatos – Lietuva yra tarp daugiausia izoliuotų ir sergančių medikų turinčių valstybių. Geras pavyzdys – Singapūras, kur nėra nė vieno tokio mediko, – kalbėjo G.Landsbergis. – Mums sako, kad medikai yra aprūpinti, bet mes gauname daugybę laiškų su prašymais padėti, nes medikams trūksta priemonių. Ateityje gali laukti ir kitos rizikos – gali trūkti vaistų, ventiliatorių, nes šalys konkuruoja ir dėl to. Klaidų tikrai buvo padaryta, bet dar nevėlu viską spręsti rimtai žiūrint į situaciją.“
R.Budbergytė tikino, kad neturėtų būti „nei pozicijos, nei opozicijos, kad būtų sukurtas visuomenės pasitikėjimas, jog krizė – valdoma.“ Pasak jos, Lietuvos dar laukia naujos koronaviruso krizės, kurioms būtina skubiai ruoštis.
„Informacija, kurią turime apie reagentus – laikinas nuraminimas, nes toliau neaišku, kaip pasiruošusi mūsų sveikatos apsaugos sistema. Medikai nėra vertinami, medikai-ekspertai nekviečiami konsultuotis. Tai turi baigtis. A.Veryga turi rūpintis ne tik situacijos valdymu, bet ir sergančiais žmonėmis, kurie gali gauti tik būtinąją pagalbą. Neaišku, kiek tęsis krizė, o valdymo planas – irgi neaiškus“, – kalbėjo R.Budbergytė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Lietuvos valdžia privalo kuo greičiau susitelkti bendrai kovai.
„Medikai šiandieną kalba, kad prasidėjo antroji epidemijos fazė – virusas plinta nevaldomai. Kalbu ne tik apie medicininę, epidemiologinę, bet ir socialinę krizę, nes karantinas gali tęstis ne vieną savaitę ir ne vieną mėnesį, – sakė V.Čmilytė-Nielsen. – Kreipėmės į prezidentą, prašydami tarti žodį ir telkti kitokiai lyderystei, mąstyti strategiškai ir imtis veiksmų. Raginame dar kartą peržiūrėti krizės valdymo struktūrą. Esame pasiruošę prisidėti tuo, kuo galime.“
A.Veryga: tariuosi su ekspertais
A.Veryga atrėmė opozicijos kritiką ir pabrėžė, kad ši „neturi ką veikti“.
„Mes esame užtvindomi raštais su krūva klausimų. Suprantu, kad parlamentarai, ypatingai opozicijos, dabar neturi, ką veikti – tai iš to neturėjo ką reikti yra prirašomos paklodės klausimų.
Apsispręskime – ar norite, kad dirbtume darbą ar kad pajungtume visus darbuotojus nesibaigiančių klausimų atsakinėjimui“, – teigė A.Veryga.
SAM vadovas teigė, kad „gali rasti formatą“ visiems klausimams atsakyti.
„Esu pasirengęs ateiti į Seimą ir atsakyti į tą neprieinamą informaciją“, – kalbėjo A.Veryga.
Jis taip pat pabrėžė, kad nuolat kalba su ekspertais.
„Be abejo, kad reikia pagalbos, nes ji pasitelkiama. Žmonės dažnai mato mane kalbama, bet klaidinga manyti, kad vienas su kažkuo tvarkausi. Pasitelkti pajėgumai iš Krašto apsaugos ministerijos, Vyriausybė turi grupę, kuri padeda logistikos klausimais. Šie klausimai gerokai peržengia SAM ribas. Ekstremalių operacijų centras veikia. Į tai įtraukta daug institucijų“, – kalbėjo A.Veryga.
Pats A.Veryga pabrėžė, kad neketina palikti Ekstremaliųjų situacijų valdymo centro vadovo posto.
„Tikrai negaliu aiškinti, ką prezidentas turėtų sušaukti ar nesušaukti. Jeigu manys, kad reikia, priims sprendimus. Primenu, kad Valstybės gynybos taryba kartą buvo susirinkusi. Ten pristačiau situaciją. Žinoma, tada ji buvo gerokai švelnesnė nei dabar, – sakė A.Veryga. – O dėl traukimosi – aš turiu pavedimą dirbti ir dirbu. Jeigu bus nuspręsta viską kelti į aukštesnį lygį, sprendimus priimsiu ne aš.“
