Politinės komunikacijos ekspertai vieningai sutarė, kad merų dalyvavimo komunikacijos apie koronavirusą procesuose vienareikšmiškai vertinti negalima. Tačiau neatmesti vertėtų ir artėjančių Seimo rinkimų, kurie turėtų įvykti šių metų spalį, faktoriaus, dėl kurio merams pravartu būti matomais viešojoje erdvėje.
Informaciniai nesusikalbėjimai
Skirmantas Malinauskas, ėjęs Ekstremalių situacijų valdymo centro Visuomenės informavimo grupės vadovo pareigas, sulaukęs pastabų iš sveikatos apsaugos ministro ir Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovo Aurelijaus Verygos dėl pernelyg aktyvios ir galimai net kiek savavališkos komunikacijos, pasitraukė iš šių pareigų.
Praėjusį ketvirtadienį, Vyriausybei nusprendus stabdyti ugdymo procesą dviems savaitėms, sostinės meras Remigijus Šimašius, dar prieš pasirodant centrinės valdžios nurodymui, pranešė, kad Vilniuje ugdymo procesas stabdomas penkioms savaitėms. Toks R.Šimašiaus sprendimas premjerui Sauliui Skverneliui pasirodė savavališkas.
Trečiadienį spaudos konferencijos metu A.Veryga negailėjo kritikos tiems miestų merams, kurie apie užsikrėtimo koronavirusu atvejus praneša pirmiau nei tai padaro Sveikatos apsaugos ministerija ir kalba apie centrinės valdžios galimai kiek pavėluotai priimamus sprendimus bei suteikiamus leidimus. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko atsakas buvo aiškus: pasak jo, namų darbų nepadaro ir sostinėje dirbantys Vyriausybės atstovai.
Portalo lrytas.lt kalbinti politinės komunikacijos specialistai ir politologas buvo vieningi – krizinėse situacijose komunikacijos kanalas turėtų būti vienas. Tačiau, tam tikros išlygos atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje susiklosčiusią situaciją, gali būti reikalingos.
„Žvelgiant iš komunikacijos teorijos perspektyvos, krizinėje situacijoje labai svarbus yra aiškaus komunikacijos centro sukūrimas. Paprastai tariant, svarbu, kad būtų žmonės, kuriuos pasiektų visa informacija ir kurie būtų įgalioti tą informaciją tam tikru dažnumu skleisti.
Kaip dažnai vertėtų komunikuoti, kitas klausimas. Tačiau, panašu, kad kuo dažniau, tuo geriau.
Kai kalba bet kas, bet ką, bet kaip, bet kokiais kanalais, pasitikėjimo, tai neprideda“, – tikino politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
Be to, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas pabrėžė, kad nors krizės valdymas yra labai gera platforma politikams, kai sėkmingai suvaldytos krizės tampa puikiu tramplynu tolimesnei politinei karjerai, politikai, visų pirma, turėtų galvoti apie krizės suvaldymą, o ne apie trumpalaikius tikslus ar artėjančius rinkimus.
Nori pakartoti Alytaus mero sėkmės istoriją?
M.Lapinskas atkreipė dėmesį, kad tikėtina, jog miestų ir miestelių vadovus veikia 2019 m. Lietuvos herojaus Alytaus mero pavyzdys: visi matė, kaip jis buvo liaupsinamas, kaip kilo į sceną atsiimti apdovanojimo.
Primename, kad Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ėmėsi iniciatyvos koordinuojant 2019 m. Alytaus padangų perdirbimo įmonėje kilusį gaisrą ir aktyviai komunikavo apie jį.
„Nė vieno miesto meras nenori praleisti galimybės. Todėl tai, ką mes matome, yra visiškai natūralu.
Alytaus meras šia prasme turėjo tam tikrą privalumą, iš gaisro vietos galėjo nufotografuoti vaizdų. R.Šimašiaus, kovojančio su koronavirusu, nenufotografuosi“, – situacijų skirtumus išskyrė politinės komunikacijos ekspertas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Norkevičius atkreipė dėmesį, kad nelabai įmanoma lyginti N.Cesiulo komunikacijos ir informavimo, kuriuo šiuo metu užsiima merai. Tai, pasak M.Norkevčiaus, buvo Alytaus miesto, o ne visos Lietuvos ekstremali situacija, todėl ši savivaldybė ir turėjo reaguoti pirmiausia.
Merų pasisakymai – nebūtinai vien politikavimas
„Į merų komunikavimą mes galime žiūrėti iš dviejų pusių: iš vienos pusės, merai bando spręsti jiems aktualias problemas, kai, tarkime, centrinė valdžia nesusitvarko su tam tikromis problemomis ir tokiu būdu merai daro spaudimą centrinei valdžiai.
Iš kitos pusės, mes galime sakyti, kad tai yra blogas dalykas, nes galbūt tos problemos turėtų būti sprendžiamos ne viešai, nes krizės atveju tai neprideda pasitikėjimo ir visuomenei kelia nerimą“, – mero dalyvavimą komunikacijos apie koronavirusą procesuose aptarė VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas komunikacijos specialistas dr. A.Šuminas.
Jam antrino ir VDU politologas M.Norkevičius akcentuodamas, kad iš tiesų kai kurie savivaldos atstovai galimai naudojasi situacija, norėdami būti matomais viešojoje erdvėje.
Tačiau, jo teigimu, iš dalies merų dalyvavimas komunikacijoje yra legitimuotas ekstremalios situacijos valdymo modelio: Lietuvos mastu yra sudaryta Ekstremalios situacijos valdymo komisija, kuriai vadovauja sveikatos apsaugos ministras, ir taip pat kiekviena savivaldybė turi tokias vietines komisijas, kurios atlieka tam tikrą vaidmenį.
„Reikia žiūrėti atskirus atvejus, tikrai negalima visko, ką daro savivaldybių atstovai, suprasti kaip politikavimo. Jei kalba ne atskiri savivaldos nariai, o meras, tai galima suponuoti, kad ta informacija yra pateikiama iš savivaldybės lygio Ekstremalių situacijų komisijos, kas gyventojams irgi yra aktualu, nes kiekvienoje savivaldybėje situacija yra kitokia“, – detalizavo M.Norkevičius.
Nuo prieštaringai vertinamo iki ministro, kuriuo pasitikima
Politinės komunikacijos ekspertas M.Lapinskas pastebėjo, kad nors komunikacijos šaltinių yra daug, stipriausiai šiuo metu atrodo viena politinė figūra.
„Susidaro toks įspūdis, kad visuomenė labiau pasitiki S.Skvernelio Vyriausybės profesionalais. Žmonės nori pasitikėti sveikatos apsaugos ministru, kuris nėra posto pareigūnas, bet yra ir gydytojas.
O tipiniai politikai, kaip, pavyzdžiui, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, lieka beveik nematomi“, – pastebėjimais dalijosi M.Lapinskas.
Teigiamai A.Verygos laikyseną vertino ir politologas M.Norkevičius.
„Šiuo atveju viešojoje erdvėje mes labiausiai matome A.Verygą, kuris yra ekstremalios situacijos koordinavimo vadovas ir kurio komunikaciją galima traktuoti kaip tikrai ganėtinai gerą tiek pateikimo būdo, tiek aiškumo, tiek dažnumo prasme.
Šis ministras visuomenės akyse buvo vertinamas gana kontroversiškai dėl vykdytų reformų, kurios nebuvo priimtos labai palankiai. Tačiau kai žmonės mato šį ministrą nuolat pateikiantį informaciją, suvaldantį situaciją, aiškiai nurodantį tam tikras gaires, jis, kaip politikas, įgauna didžiulį svorį“, – portalui lrytas.lt teigė politologas.
