„Pagrindinis dalykas, kurį įvardijo prezidentas: situacija išaugo valdymo rūbą. Reikia pereiti į kitą kokybinį lygmenį, valdant šią krizę“, – prezidento poziciją apibrėžė patarėjas.
Modelį keisti reikia, vadovo – ne?
„Krizės valdymo modelis nėra pakankamas šiai situacijai efektyviai valdyti. O koks žmogus ir kokie žmonės valdo šią riziką, nėra svarbiausias dalykas. Krizės valdymo modelis turi išsiplėsti. Sveikatos apsaugos ministro kompetencijos negali padengti visų sričių. <..>
Na, reikia suprasti, kad situacija kinta ne tik dienomis, bet ir valandomis. Situacija praėjusią savaitę ar savaitę prieš tai buvo susijusi labiausiai su sveikatos dalykais. Jei reikia įtraukti žymiai daugiau grandžių, reikia papildomų kompetencijų“, – Prezidentūros požiūrį į ekstremalių situacijų operacijų vadovo keitimą ar nekeitimą išsakė S.Krėpšta.
Pasak G.Nausėdos patarėjo, A.Veryga geba priimti gerus sprendimus sveikatos apsaugos srityje. S.Krėpštos teigimu, nors buvo padaryta akivaizdžių klaidų, buvo ir priemonių, kurios pradėtos taikyti itin tinkamu laiku.
S.Krėpšta pabrėžė, kad kertinė klaida yra medikų aprūpinimas, o „pagrindinė priežastis, kodėl medikai yra neaprūpinti, yra tiekimas ir logistika, ir planavimas“. Būtent šias kompetencijas, valdant esamą krizę, būtina sustiprinti.
Siūlo Pietų Korėjos pavyzdį
„Viena iš kertinių krizės valdymo sėkmių yra ta, kad reikia mokytis ir adaptuotis prie labai greitai besikeičiančių situacijų. Iki šiol matėme gerų sprendimų ir akivaizdžių klaidų“, – krizės valdymą Lietuvoje apibrėžė S.Krėpšta.
Jis akcentavo Pietų Korėjos pavyzdį ir patvirtino, kad Prezidentūra sieks šios valstybės konsultacijų, padedant kovoti su koronavirusu Lietuvoje. Anot patarėjo, dar prieš mėnesį Pietų Korėja buvo bene labiausiai paveikta koronaviruso, bet per mėnesį ji tapo sėkmės pavyzdžiu, valdant šią krizę.
„Vėlavimas ir klaidos – jos nulemtos to, kad krizės valdymo modelis yra nepakankamai stiprus“, – pagrindinę Lietuvos problemą įvardijo S.Krėpšta.
Dėmesys ekonomikai
Suvaldyti viruso plitimą, aprūpinti medikus reikiamomis priemonėmis, vykdyti aktyvų testavimą, užtikrinti karantino laikymąsi – tai, pasak S.Krėpštos, vieni svarbiausių krizės valdymo dėmenų.
„Turime jau šiandien pradėti galvoti, kaip ekonomika turėtų veikti karantino sąlygomis“, – sakė jis, akcentuodamas, kad prezidentas prieš patvirtindamas pirmąjį ekonomikos skatinimo paketą, numatė, kad turi būti įtrauktas papildomas medikų skatinimas, atsilyginant jiems už darbą pavojingomis sąlygomis.
Galvojant apie ekonomiką, S.Krėpštos teigimu, galima galvoti apie du scenarijus, priklausančius nuo to, kaip vystysis toliau viruso plėtra. „Jei virusas pasitrauktų po mėnesio kito, visa veikla (ekonominė-aut.past) galėtų grįžti“, – vieną scenarijų nurodė jis.
Antras scenarijus verčia, pasak jo, „kalbėti apie ekonomikos prisitaikymą veikti karantino sąlygomis“ tuo atveju, jei viruso plitimas ir kova su juo užsitęstų.
„Reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, – sakė S.Krėpšta.
