Teismas pripažino, kad kone dešimtmetį teisėsaugos persekioti žmonės nepadarė jokios žalos nei valstybei, nei Panevėžio savivaldybei, nei LKF ir siekė tik sėkmingai surengti 2011 metų Europos krepšinio čempionatą. Kas atsakys už jų patirtas moralines kančias ir materialinę žalą?
Šiaip jau žuvis genda nuo galvos. Šią patarlę puikiai žino šalies Generalinė prokuratūra. Valdžios olimpe jau nesėdi generalinį prokurorą E.Pašilį skyrusi ir jį vairavusi prezidentė D.Grybauskaitė, bet dabar pats jos statytinis iš jos perimtais metodais dorojasi su savo kritikais ir sodina į aukštesnius postus prokuratūroje jam lojalius asmenis.
Teisėsaugos tvirtove turinčios būti prokuratūros vadovas, atrodo, savo galiomis piktnaudžiauja netgi taip įžūliai, kaip dar nėra regėjusios ir visokio viršininkų siautėjimo patyrusios Lietuvos valstybinės įstaigos.
Juk persekioti už kritiką profesinės sąjungos vadovą – ko gero, generalinio prokuroro išradimas. Tokį asmenį, kad ir sukandus dantis, tenka pakęsti – juk profesinių sąjungų priedermė ginti darbuotojų interesus net ir kimbant organizacijos vadovui į atlapus.
Ar galima įsivaizduoti, kad mokytojų streikus rengusiam, su jais per langus į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją lipusiam ir tuometę ministrę J.Petrauskienę iš posto išvertusiam Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovui A.Navickui galėtų bent plaukas nuo galvos nukristi? Net susapnuoti tokio fantastinio scenarijaus neįmanoma.
Ogi Prokurorų profesinei sąjungai vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus vyriausiasis prokuroras J.Rėksnys jau savo kailiu patyrė, ką reiškia užsitraukti generalinio prokuroro nemalonę, – už kritiką perkeltas į žemesnes pareigas.
Bausmės J.Rėksniui istorija – pavojingas precedentas, rodantis, kad nuo susidorojimo už kritiką nėra apsaugotas net profesinės sąjungos vadovas.
Apie prokuratūroje per pastarąjį dešimtį atsivėrusias piktžaizdes J.Rėksnys viešai prabilo prieš metus. „Lietuvos ryte“ publikuotame straipsnyje jis papasakojo, kad generalinis prokuroras į aukštus postus stumia giminystės ryšiais susijusius asmenis ar parankinius.
Nesunku įspėti ir ką turėjo galvoje J.Rėksnys, teigdamas, jog aukšti politikai pasijuto dievybėmis, kapojančiomis galvas pavaldiniams, kad šie žinotų savo vietą. Aišku ir kam skiriama jo pastaba, kad tuometei Prezidentūrai paranku turėti kišeninį prokurorą.
Pasirodo, tokia atvira Prezidentūros ir generalinio prokuroro kritika gali atsirūgti net prezidentei D.Grybauskaitei baigus kadenciją.
J.Rėksnys iki šiol sulaukė vien teigiamų vertinimų. Jis net 11 kartų buvo skatintas, bet E.Pašilio iniciatyva prokurorų etikos sargai pripažino, kad jo nuomonė apie prokuratūrą nepagrįstai neigiama, ir pasiūlyta jį bausti, tiesa, tik papeikimu.
Pykčio akinamam E.Pašiliui to buvo per maža – jis nusprendė pažeminti J.Rėksnio pareigas.
Generalinio prokuroro savivalės virusas užkrėtė ir prokuratūros sistemą, kuri, nors turinti kaip akies vyzdį sergėti įstatymo viršenybę, pati atvirai ėmė taikyti dvejopus standartus.
Turbūt akivaizdžiausias tokios prokurorų veiklos pavyzdys – kone priešingas dviejų namų statybos kurortuose teisinis vertinimas.
Sunku patikėti, bet, prokurorų nuomone, palangiškiams ir kurorto svečiams akis badantis paplūdimių prieigose Botanikos parko teritorijoje vietoj sovietinių laikų dušinių iškilęs prabangus pastatas išdygo teisėtai.
Ši skandalinga statyba, pavadinta neva dušinių rekonstrukcija į poilsio aptarnavimo paskirties statinį, vyko pajūrio juostoje, kurioje draudžiama gyventi.
Bet Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą, o Generalinė prokuratūra, nekreipdama dėmesio, kad statybas priekopėse reglamentuojantys teisės aktai išvis nenumato jokios poilsio aptarnavimo paskirties statinių, tokį nutarimą pripažino teisėtu.
Dabar Palangos savivaldybei reikės tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, bet niekas nežino, kaip suprasti poilsio aptarnavimą. Gal bus aptarnaujami name gyvensiantys asmenys, nors net ir laikinai ten niekam gyventi neleidžiama?
Tikėtina, kad Generalinė prokuratūra tiesiog nurašė Klaipėdos prokurorų, kurie galbūt nori padėti Palangoje pirmojoje kurortų apsaugos juostoje pastatyto namo savininkams įteisinti statybą, argumentus.
Kas kita vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose. Nors kurortų apsaugos juostų teisinės normos galiojo tik Palangai, formaliai antrajai zonai priskirtoje vietoje pastatytą namą, kurio savininkų interesams ėmėsi atstovauti Druskininkų meras R.Malinauskas, prokurorai ir jų reikalavimus tenkinę teismai privertė nugriauti.
Ne paslaptis, kad prezidentės D.Grybauskaitės nemalonę užsitraukęs R.Malinauskas ir buvo tikroji priežastis, kodėl prokuratūra keletą metų žūtbūt siekė nugriauti buvusią apleistą Druskininkų vietą papuošusį pastatą. Prezidentūros užsakymas turėjo būti įvykdytas bet kokia kaina, už tai pareigūnai galėjo tikėtis apdovanojimų ir aukštesnių postų.
D.Grybauskaitės paskleistas savivalės tvaikas teisėsaugoje niekaip neišsisklaido ir taip bus, kol jos statytiniai liks institucijų vadais.
