Dabartiniam šalies vadovui G.Nausėdai vienas pagrindinių valstiečių ministrų labiausiai primena arklį. Ir ne bet kokį, o tą, kuris yra brastoje, taigi – nepakeičiamas. Taip prezidentas atsakė į skambančią kritiką, pirmiausia iš Seimo opozicijos pusės, kad jis nepareikalauja to kuino, nepatempiančio Lietuvos iš krizės liūno, galvos.
Tačiau D.Grybauskaitė vėl ginčijasi su įpėdiniu, kurį jau anksčiau pliekė dėl to, kad jis esą nėra tikras lyderis. Buvusi prezidentė nesutinka su tuo, kad „ten kažkas“ lygina A.Verygą su arkliu, nes jai ministras labiausiai panašus į asilą.
Net nežinia, kam skaudžiau užtvojo, – ar ministrui, palygindama jį su bukaprotiško užsispyrimo simboliu tapusiu padaru, ar dabartiniam prezidentui, apdovanodama jį „Ten Kažko“ titulu.
Bet kam gi turi būti dėkingas pats A.Veryga už šį jo savivertę keliantį disputą tarp dviejų didžiūnų? Žinoma, savo kolegai finansų ministrui V.Šapokai ir pačiam premjerui S.Skverneliui. Juk pirmasis savo įsakymu patvirtino D.Grybauskaitę specialaus fondo kovai su krizės padariniais vadove, taigi grąžino buvusią savo globėją į pirmąsias aktyviosios nacionalinės politikos gretas. Juk negalėjo jis to padaryti be premjero palaiminimo! O gal galėjo?
Šiaip ar kitaip, užkrosnyje seniai nekantriai plienine kurpaite trypusi garbingoji šalies pensininkė pagaliau gavo ilgai lauktą progą grįžti į pirmąsias aktyvios politikos eiles ir veikti tai, kuo užsiėmė beveik visą dešimtmetį, – pliekti esamą valdančiąją daugumą ir dalyti jai nurodymus.
Štai ir dabar paskelbė, kad sveikatos apsaugos ministras dar sekmadienį nušalintas nuo vadovavimo kovai su virusu, o „tiesioginį valdymą“ perima pats premjeras. Tuo metu ir A.Verygai, ir S.Skverneliui teliko klapsėti akimis.
Tai tik vienas, bet gana spalvingas štrichas bendram padėties valdymo vaizdeliui, kuris ir iki šiol buvo nekoks. Ir nepriklausomai nuo to, kuo vieni kitus vadins pagrindiniai jo veikėjai.
