Lengviausias atsakymas: tokio masto krizės niekas nenumatė visame pasaulyje ir visur visos valdžios atrodo panašiai.
Bet juk mokesčių mokėtojai už savo pinigus valdžią ir jai pavaldžias institucijas išlaiko ne tam, kad užklupus krizei jos teįstengtų priminti, jog sviestas sviestuotas.
Antai dar 2016 m. premjeras S.Skvernelis skelbė, kad valstybėje bus sukurtas specialus Krizių valdymo centras. Po Vyriausybės sparnu įsteigta struktūra turėjo būti skirta pirmiausia stebėti Rusijos grėsmę, tačiau privalėjo būti ir universali bet kokių krizių prognozavimo, prevencijos ir valdymo struktūra.
Apie tai dar anksčiau, Europą užklupus migracijos krizei, kalbėjo ir buvusi prezidentė D.Grybauskaitė.
Negana to, tokia struktūra, įkurta 2002 m. po Krašto apsaugos ministerijos stogu, buvo giriama, kad atitinka aukščiausius NATO standartus.
Pasirodo, visa, kas iš tų kalbų liko, – keli Vyriausybės kanceliarijos biurokratai, skambiai pavadinti Grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupe.
Ką ši grupė veikia ir koks dabar jos santykis su Valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų operacijų centru (VLESOC), kovojančiu su virusu, negali aiškiai pasakyti net ji pati.
O ką gi gali pasakyti pagrindinės žvalgybos institucijos?
Šią savaitę Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovai lankėsi pas prezidentą G.Nausėdą.
Buvo kalbama ir apie Rusijos grėsmę, ir apie tai, ar ji nemėgina kaip nors pasinaudoti krize.
VSD vadovas D.Jauniškis paskelbė, jog to nemato, bet kartu pareiškė, kad labai atidžiai stebi visus, kurie abejoja valdžia ir jos sprendimais ar bando ją kritikuoti.
Ar tai neprimena mėginimų slopinti žodžio laisvę?
Tai, kad aukščiausių valstybės asmenų ar institucijų kritika yra vanduo ant Rusijos malūno ir net yra to malūno dalis, – senas mūsų specialiųjų tarnybų „arkliukas“. Tačiau šiandienos kontekste toks pareiškimas suerzino net ir dabartiniam saugumui tradiciškai lojaliausius konservatorius.
Liežuvis koją pakišo ir premjerui S.Skverneliui, tuos iš užsienio grįžtančius tautiečius, kurie įžūliai nepaiso visuomenės saugumo taisyklių ir karantino sąlygų, atsisakęs vadinti žmonėmis. Taip vienas valstybės vadovų kliūstelėjo žibalo į liepsnojantį pilietinį konfliktą.
Šią savaitę iš įvairių pasaulio kampelių įvairiais keliais tebeplūstantys tautiečiai toliau kėlė pasipiktinimą tarp esančių tėvynėje ir čia kenčiančių pandemiją bei karantiną. Sugrįžėliams, kurie esą dabar importuoja virusą, negailėta karčiausių ir labiausiai įžeidžiančių žodžių, valdžia buvo raginama su jais elgtis kuo griežčiau.
Savo ruožtu parvykusieji piktinosi sugriežtėjusiu valdžios elgesiu, ypač šios savaitės pradžioje paskelbtu VLESOC vadovo, valstiečių sveikatos apsaugos ministro A.Verygos nurodymu savivaldybėms priverstinai izoliuoti visus sugrįžusius.
Šurmuliavo ne vien sugrįžėliai, bet ir savivaldybių vadovai, privalėję skubiai vykdyti šį nurodymą. Merai, ypač Vilniaus ir Klaipėdos vadovai R.Šimašius bei V.Grubliauskas, piktinosi, kad A.Verygos sprendimas yra ne tik skubotai priimtas, bet jo neįmanoma ir sklandžiai vykdyti. Bet, užuot purkštavus, gal reikėjo geriau pasiruošti priimti sugrįžėlius?
Didėjant sumaiščiai ir įtampai maždaug po paros A.Veryga buvo priverstas atlaisvinti varžtus ir atšaukti savo sprendimą dėl visų atvykusių priverstinės izoliacijos savivaldybių suteiktose patalpose.
Šitokie kūliavirsčiai vėl pademonstravo, kaip erzinama visuomenė, kai nesusikalba skirtingo lygio valdžios atstovai.
Tiek dešinioji, tiek kairioji opozicija, taip pat dalis medikų ir paprastų piliečių jau kuris laikas vis garsiau reikalauja išmesti A.Verygą ir iš VLESOC vadovo, ir netgi iš ministro postų.
Šiuos reikalavimus pastaruoju metu kurstė ir prieštaringi ar ne laiku atlikti ministro sprendimai, ir augantis susirgusiųjų skaičius, o bene labiausiai nerimą kėlė tai, kad virusas vis labiau įsisuka į medikų gretas.
Į chorą prieš sveikatos apsaugos ministrą įsitraukė ir buvusi prezidentė D.Grybauskaitė. Ji paskelbė, kad ne vieną klaidą padaręs ir užsispyrusį asilą primenantis A.Veryga jau nustumtas nuo VLESOC centro vairo, kurį į savo rankas pagaliau paėmė tas, kuris ir turėjo jį visą laiką laikyti, – premjeras.
Klausantis D.Grybauskaitės pastabų ir įžvalgų kilo mažiausiai du klausimai. Pirma, kas šiuo metu eina šalies prezidento pareigas – buvusioji ar naujasis?
Antra, ką mąstė S.Skvernelis, leidęs D.Grybauskaitės statytiniui finansų ministrui V.Šapokai patvirtinti ją specialaus fondo kovai su krizės padariniais vadove, taip suteikęs formalų pagrindą grįžti į aktyvią politiką ir elgtis destruktyviai?
Vis dėlto Vyriausybė buvusios šalies vadovės įsakymo neįvykdė, ir A.Veryga liko VLESOC vadovu. Tačiau buvo įkurtas specialus komitetas, kuriam vadovauja pats premjeras ir kuris, kaip matyti iš jo galių, turėtų tapti pagrindine kovos su koronaviruso krize struktūra.
Kodėl A.Veryga stumtelėtas į šoną taip diplomatiškai? Greičiausiai dėl to, kad ministro dar nenurašė taikos balandžiu tebesantis prezidentas G.Nausėda, taip pat ministrą mūru užstojo pagrindinis jo globėjas ir gynėjas valstiečių vedlys R.Karbauskis. Dėl to nieko keista – juk abu šie veikėjai yra pagrindiniai draudimų šaukliai.
Nors šią savaitę Vyriausybė karantiną Lietuvoje, sugriežtinusi jo sąlygas, pratęsė iki balandžio 13-osios, antrosios Velykų dienos, kol kas neatrodo, kad jis tada ir baigsis. Taigi neslopstant žmonių nerimui netrūks ir politinių pasibaksnojimų, pirštų badymo vieni į kitus.
Apžvalgininkas
