„Tai vienas skaudžiausių rodiklių šiuo metu. Šis medikų užsikrėtimo mastas yra netenkinantis, tai yra problema, kurią turime kuo greičiau spręsti“, – antradienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausias patarėjas Simonas Krėpšta.
Medikų apsauga turi būti gerinama
Paklaustas, kodėl net dešimtadalis Lietuvoje patvirtintų užsikrėtusiųjų COVID-19 – medikai, prezidento patarėjas pripažino, kad tokia situacija Prezidentūros netenkina.
„Prezidentas tikrai labai vertina medikų pastangas. Absoliučiai aišku, kad jie yra pagrindinė fronto linija. <..> Pagrindinis aspektas, kad medikai būtų aprūpinti, būtų saugūs. Šiomis dienomis turi pilna apimtimi pasileisti medikų testavimas“, – kalbėjo vyriausias prezidento patarėjas.
Jo teigimu, apsaugos priemonių trūkumas, stringantys šių priemonių pristatymai yra viena iš problemų, su kuria akis į akį susiduria medikai.
Pasak S.Krėpštos, ne visos ligoninės pasiruošė vienodai. Pagrindinis ir svarbiausias dalykas, kad visa sistema veiktų kaip galima geriau ir apsaugotų nuo galimų klaidų.
„Medikų apsauga turėtų būti gerinama. Ji nėra iki galo pakankama“, – tikino S.Krėpšta, paaiškindamas, kad pastarosiomis dienomis kariuomenės specialistai suteikė konsultacinę pagalbą, valdant Lietuvoje esamą ekstremalią situaciją.
Stabilus užsikrėtusiųjų skaičius – pozityvus ženklas?
Anot S.Krėpštos, mažas pasveikusiųjų skaičius neatrodo gerai, tačiau pamažu įsibėgėja tikrinimų algoritmas.
„Nebuvo tam tikro algoritmo tikrinti asmenis, kurie sveiksta. Bet po truputį šis tikrinimas įsibėgėja“, – teigė patarėjas.
Užsikrėtusių skaičius per dieną yra gana stabilus. Anot prezidento patarėjo, tai yra „geras ženklas, nes tai reiškia, kad epidemija neplinta eksponentiškai. Jei pavyktų išlaikyti stabilų, kontroliuojamą augimą, būtų pozityvūs ženklai, žvelgiant į ateitį“.
Yra ko pasimokyti iš Pietų Korėjos
S.Krėpšta pasakojo, kad prezidentas penktadienį kalbėjo su Pietų Korėjos vadovu ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo, kovojant su koronavirusu, galimybes.
„Ko tikrai galima pasimokyti – reakcijos greitis“, – tikino S.Krėpšta, pabrėždamas, kad Lietuva pirminiu reakcijos greičiu tikrai nenusileidžia geriesiems kitų šalių pavyzdžiams.
Kitas dalykas, anot S.Krėpštos, kurio galėtume pasimokyti iš Pietų Korėjos, yra schematiškas ir platus testavimas, su kuriuo Lietuvoje pamažu įsibėgėjame, tačiau pradžia buvo akivaizdžiai per lėta.
Testavimu, Prezidentūros atstovo teigimu, atsiliekame nuo Estijos ir Latvijos.
