„Opozicija čia pasielgė visiškai nekonstruktyviai. Buvo Vyriausybės siūlymas, kuris buvo paskaičiuotas. Jį priėmus, buvo galima teikti kitus siūlymus, plėsti ir didinti priedus medikams“, – taip susiklosčiusią situaciją apibrėžė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis.
Neatlikti namų darbai
Antradienį Seime vykusiame balsavime dėl priedų medikams, dirbantiems su koronavirusu užsikrėtusiais arba galimai užsikrėtusiais pacientais, pritrūko parlamentarų balsų. Šį trūkumą lydėjo aršus pozicijos ir opozicijos susikirtimas: valdantieji siūlė priedus medikams, kurie dirba koronaviruso židiniuose, tuo tarpu opozicija teikė siūlymą priedus mokėti visiems medikams.
Pozicijai nepalaikius opozicijos siūlymo, opozicijai – valdančiųjų, sprendimas dėl finansinių priedų pavojingomis sveikatai sąlygomis dirbantiems medikams nebuvo priimtas. Trečiadienį ryte, komentuodamas susiklosčiusią situaciją, prezidentas Gitanas Nausėda tai įvardijo kaip valdančiųjų ir opozicijos alergiją vieni kitų sprendimams.
„Vakarykštis fiasko parlamente, kitaip jo ir nepavadinsi, nesugebant susitarti dėl to, kas medikams buvo pažadėta – padidinti atlyginimus žmonėms, kurie dirba karštuosiuose taškuose“, – griežtumo nestokojo prezidentas.
„Kritinėmis situacijomis ir valdantieji, ir opozicija turėtų savo nuostatas esminiais klausimais, kurie turi padidintą rezonansą visuomenėje, susiderinti iš anksto. Namų darbai šiuo klausimu nebuvo padaryti. Vienas sprendimas buvo pasiūlytas, jis išties buvo aktualus židiniuose dirbantiems medikams.
Reikėjo šį sprendimą priimti, o po to kelti antrąjį klausimą, kurį dėl priedų prie atlyginimų visiems medikams kėlė opozicija“, – politikų elgesį, kalbėdamas su portalu lrytas.lt įvertino politologas, VDU profesorius Algis Krupavičius.
Trūksta valstybinio požiūrio
A.Krupavičius patikino, kad abiems pusėms galima priekaištauti, jog nuostatos nebuvo suderintos, o esminiais klausimais trūko tinkamos sprendimų priėmimo koordinacijos.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas, docentas Vytautas Dumbliauskas akcentavo, kad demonizuoti nereikėtų nei vienos, nei kitos pusės. Tačiau šiuo atveju akivaizdu tai, kad valdžioje žmonės rūpinasi ne valstybe, bet artėjančiais rinkimais.
„Kaip žinome, valdžioje yra dviejų tipų žmonės: valstybininkai, kurie galvoja apie valstybę, ir politikai, kurie galvoja apie artimiausius parlamento rinkimus. Panašu, kad mūsų Seime dominuoja politikai, galvojantys apie tai, kas augina jų reitingus, artėjant rinkimams“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Žmonių moralė išryškėja krizių metu. Pasak politologo V.Dumbliausko, ne išimtis ir politika.
„Užsiimama bandymu išlošti, darant viską, kad oponentai praloštų. Pozicijai ir opozicijai nesutarti dėl pagalbos tiems, kurie rizikuoja gyvybe, netinkama. Vis tik nereikia galvoti, kad žmonės nesupranta – piliečiai supranta ir, atėjus laikui, tokį elgesį tikrai įvertins“, – tikino V.Dumbliauskas.
Opozicijos laikysena – netinkama?
VDU politologijos katedros profesorius Š.Liekis akcentavo, kad opozicijos elgesys, teikiant finansiškai neįvertintą pasiūlymą, buvo nekonstruktyvus.
„Opozicija čia pasielgė visiškai nekonstruktyviai. Buvo Vyriausybės siūlymas, kuris buvo paskaičiuotas. Jį priėmus, buvo galima teikti kitus siūlymus, plėsti ir didinti priedus medikams. Tai buvo taktinis ėjimas, kurį mes dažnai matome kriziniais momentais, kai opozicija pradeda siūlyti daugiau nei pozicija.
Mes matome opozicijos elgesio tendenciją: pradedama siūlyti bet kas, bet kaip ir kuo daugiau“, – kalbėjo Š.Liekis.
Jam antrino ir politologas A.Krupavičius, pabrėždamas, kad tokį sprendimą, kokį pateikė opozicija, būtina pagrįsta aiškiais ir detaliais skaičiavimais.
„Opozicija turėjo atsitraukti ir perkelti šitą klausimą į kitą posėdį. Tuomet būtinas sprendimas būtų priimtas, o opozicijos iniciatyva būtų atsidūrusi artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkėje. Toks kelias būtų racionalus, o dabar matome pozicijos ir opozicijos karą, kuris autoriteto neprideda nei vienai, nei kitai pusei“, – sakė jis.
Prezidento vaidmuo – neaiškus
Parlamentarų nesugebėjimui sutarti dėl priedų koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams kritikos nestokojęs prezidentas, savo griežta retorika, anot MRU docento V.Dumbliausko, sau pačiam uždėjo pliusą, Seimui – minusą.
„Pagal Lietuvos politinę sąrangą Seimas ir Prezidentūra neretai būna konkurenciniuose santykiuose, tokių precedentų esame matę ne vieną“, – paaiškino V.Dumbliauskas.
Tačiau tokie pasisakymai valstybės vadovo, pasak politologų, tikrai nesugrąžina į lyderio poziciją.
„Krizės valdymas ir lyderystė jame yra ministro pirmininko bei Vyriausybės rankose. Įkandin Vyriausybės kurį laiką bėgo ir Seimas. Prezidentas irgi kurį laiką ieškojo savo vaidmens krizės situacijoje.
Dabar savo vaidmenį jis lyg ir atrado: visų pirma, jis ieško bendradarbiavimo galimybių tarptautinėje arenoje, kartu jis yra pagrindinis Lietuvos atstovas, kalbant apie krizę, Europos Sąjungos institucijose“, – prezidento laikyseną komentavo profesorius A.Krupavičius.
Panašios pozicijos laikėsi ir Š.Liekis.
„G.Nausėdai naudingiausia būtų eiti su valdančiaisiais – tai yra eiti su Vyriausybe, nes tada jis turėtų ir matomumą, ir galėtų realiai prisidėti prie darbų. Dabar jis pats bando susikurti sau vaidmenį iš nieko“, – pastebėjo jis.
