Ar opozicija karantino sąlygomis pajėgi vykdyti valdžios kontrolę?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Rimvydas Paleckis kalbėjosi su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Eugenijumi Gentvilu bei Mišrios Seimo narių grupės seniūnu Andriumi Mazuroniu.
– Pone Gentvilai, tai, kas vyko Seime prieš dvi dienas dėl medikų algų pakėlimo sustiprino opoziciją ar susilpnino, turint omenyje, kad sprendimas nepriimtas?
E.Gentvilas: Sprendimai priimti iš dalies, jie yra tarpiniai. Apsispręsta dėl pasiūlymų, tačiau galutinis balsavimas sužlugdytas. Valdantieji ištraukė korteles.
Esminis dalykas, kalbant apie valdančiųjų ir opozicijos santykį, mano požiūris yra toks: negalima tikėtis, kad opozicijos balsais bus priimti įstatymai.
Tam ir yra politinė dauguma, valdančioji Seimo dauguma, kuri turi užtikrinti savo pačių dalyvavimą posėdyje. Tarkime, net ir valdančiosios didžiausios frakcijos vadovas vieną du kartus pasirodė salėje, vakare balsavime nebebuvo. Tai trūksta jiems balsų.
– Išeina prezidentas ir sako: Seimas, visi kalti, jokio pasitikėjimo Seimu. Žmonės iki šiol nelabai pasitikėjo Seimu, o dabar sako, praktiškai pasitikėjimo visai neliko. Kaip jūs šitą poziciją vertinate?
E.Gentvilas: Teisingą poziciją sako prezidentas, jeigu Seimas nepriima labai svarbių sprendimų, vienokių ar kitokių, čia jau opozicija ir valdantieji skirtingai matome, tai Seimas nėra vertas gero įvertinimo.
Aš dedu viltį, kad frakcijų vadovams pradedant, inicijuojant valdančiųjų atstovams vis tik iki kito antradienio susitars ir kompromisinį sprendimą.
Medikams algos tikrai bus padidintos, klausimas, kiek ir ar visiems medikams. Pavyzdžiui, šeimos gydytojams, kurie taip pat padidintos rizikos sąlygomis dirbantys, ar tik koronaviruso židiniuose, atitinkamuose skyriuose dirbantiems medikams.
Aš pasisakau, kaip ir priimtas pasiūlymas, už atlyginimų padidinimą visiems medikams. Jeigu mes kompensuojame nedirbantiems restoranų darbuotojams, kitų paslaugų sektoriaus darbuotojams dėl to, kad jie negali visiškai dirbti, kodėl nenorime padidinti atlyginimus tiems, kurie dirba ir dirba nuo valytojos, rūbininkės iki medicinos seselės, slaugės ar gydytojo. Visi jie verti pagarbos ir atlyginimo.
– Apskritai opozicijos vieta krizinėse situacijose, karantino padėtyje – ar opozicija pajėgi tokiomis sąlygomis vykdyti valdžios kontrolę?
E.Gentvilas: Teko rašyti straipsnį apie kovo 20 d., kad panašu, kad valdantieji norėtų apsieiti be Seimo, nes tiesiog dirbtų vien tik Vyriausybė, o Seimas susirinktų tik tada, kai Vyriausybei reikia kokį nors įstatymą pateikti.
Žinoma, tokia situacija būtų užblokuojanti opozicijos veiklą, ypač parlamentinės kontrolės srityje. Nebūtų rengiami posėdžiai, opozicijai būtų atimta galimybė klausinėti, klausti, teikti siūlymus, parodyti kryptį, diskutuoti.
Atrodo, gal išsisuksime iš tokios būklės, kitą antradienį paskelbtas posėdis, tai galima tada ir ministrų, ir premjero klausti, kodėl taip darote, ką planuojate daryti. Tai ir yra parlamentinė kontrolė.
O ta vizija, kurią, atrodo turėjo valdančiųjų vadovas Ramūnas Karbauskis, kad nereikia rinktis, taigi būtų atimanti iš opozicijos bet kokias teises.
Ar opozicija visada teisi – tikrai ne. Ar opozicija visą laiką gerai pasielgia – tikrai ne. Tačiau galimas variantas, kad Seimas nedirbtų ir tada opozicija visiškai nušalinama ir manęs gatvėje žmogus paklaus: kodėl tu nedirbti? O todėl, kad valdantieji nusprendė nedirbti. Aš pasirengęs dirbti. Kol sveikata leidžia, mes privalome dirbti.
– Kai jūs, opozicija, dirbate, jums sako: netrukdykite, nesikiškite. Kai jūs nesikišate, jums priekaištaujama, kad nieko neveikiate. Kaip išeiti iš šito užburto rato?
E.Gentvilas: Neįmanoma, jeigu yra tokia demagogiška kokia pozicija, kad ateikite ir pakelkite rankas už tai, ką mes, valdantieji, siūlome, tai tada būsite šaunuoliai, o jeigu turėsite savo nuomonę, reiškia, trukdote dirbti.
Tą paradigmą padiktuojame ne mes ir ne žiniasklaida, o patys valdantieji, kuriems opozicija reikalinga tik pritarimui. Tai aš niekaip nesutiksiu su tokia nuostata, kad mes esame tik aritmetika, balsų skaičius, kuris reikalingas pridėti prie ne visada protingų valdančiųjų sprendimo.
– Paklausius tautos balso, du trečdaliai iš esmės palaiko tai, ką daro valdančioji dauguma krizės atveju ir netgi Aurelijaus Verygos minusiniai reitingai auga į pliusinius. Dauguma žmonių sako: netrukdykite valdžiai dirbti, nes jie žino, ką jie daro.
E.Gentvilas: Ir aš palaikau daugelį veiksmų, kuriuos daro Ekstremalių situacijų komisija, operacijų centras, visa Vyriausybė ar valdantieji. Juk daugelis sprendimų Seime antradienį gavo ir opozicijos palaikymą.
Kodėl mes šiandien kalbame: todėl, kad nesusitarta dėl to, ar visiems medikams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams kompensuoti, pridėti atlyginimo, ar tik koronaviruso centre dirbantiems.
O kiti sprendimai – juk dėl jų sutarta. Dar bus vienas atidėtas, dėl kurio nesutarsime – elektroninių ryšių įstatymų pataisos, kurios numato totalų žmonių sekimą koronaviruso, epidemijos, karantino sąlygų pretekstu.
Čia irgi nesutarsime, bet pasižiūrėkite, kiek įstatymų priimta. Negi galima sakyti, kad opozicija bet kuriuo klausimu prieštarauja valdantiesiems.
– Ar nėra taip, kad rinkimai artėja ir iš esmės rinkimų kampanija negali vykti, kol karantinas, o karantinas, panašu, kad užsitęs, nebent bus lengvinamos jo sąlygos. Nematote rizikų, kad ateisime į Seimo rinkimus be normalios Seimo rinkimų kampanijos?
E.Gentvilas: Ir Konstitucijos požiūriu aš čia nematau problemos. Yra apibrėžta kadencijos trukmė, ji neturi keistis, rinkimai turi būti surengti spalio 11 d., nebent atsirastų nepaprastoji karo padėtis.
O rinkimų kampanijos trukmė ir pobūdis nėra konstituciškai aprašyta. Rinkimų kampaniją galima vykdyti plakatais, per socialinius tinklus ir negalima bus sakyti, kad rinkimų kampanijos nebuvo.
Ji tiesiog bus kitokia, nebus gyvų susitikimų, bet nieko čia tokio. Rinkimų kampanija vyks, kas kaip sugebės, opozicija, valdantieji, liberalai, konservatoriai, kas geriau pasinaudos galimomis esamomis priemonės, tas greičiau pasieks rinkėjus.
Rinkimų kampanijos pobūdis ir turinys nėra esminis dalykas. Esminis dalykas yra demokratija, kuri pasireiškia per savalaikių rinkimų surengimą, išrenkant tuos, kurie tuo metu rinkėjams yra patraukliausi.
– Dabar žiniasklaidoje objektyviai, natūraliai dominuoja pozicija, A.Veryga, premjeras, kiti ministrai. Opozicijos praktiškai nematyti ir tai gali tęstis iki pat rinkimų datos. Čia nematote pavojaus?
E.Gentvilas: Yra pavojus, tai opozicijai sunkesnis laikotarpis, bet ką darysi. Tokių atsitiktinumų nutinka, kad viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Ir čia negali kaltinti valdančiųjų, kad pasaulį užklupo šita pandemija.
– Pone Mazuroni, ar opozicija randa savo vietą šioje krizinėje karantino situacijoje?
A.Mazuronis: Opozicijai pakankamai sudėtinga rasti savo vietą, turint omenyje tą kontekstą, kuriame vyksta visi kriziniai ir labai skausmingi įvykiai. Seimas praktiškai nedirba, o jeigu dirba, tai labai retai ir labai trumpai.
Susirenka, priima tam tikrus įgaliojimus Vyriausybei atrišančius rankas ir vėl išsiskirsto. Tokiu būdu atsisakydamas tų įrankių, kuriuos turi – tai parlamentinė kontrolė, gebėjimas užduoti klausimus ir išgirsti atvirus atsakymus.
Vyriausybė labai atvirai ir dažnai komunikuoja su visuomene, bet visiškai nekomunikuoja su politiniais oponentais ar tais parlamentarais, kurie nepriklauso valdančiai daugumai. Ir iš to kyla visos problemos.
Pagrindinė filosofija, kad jeigu paklausi klausimo, tu bandai kažkam pakenkti, ji yra labai plačiai paplitusi Vyriausybės atstovų galvoje.
Mano nuomone, ji nėra teisinga ir yra vedanti prie tokių apgailėtinų ir gėdingų atvejų, kokius mes matėme antradienio Seimo plenariniame posėdyje.
– Ką jūs galite padaryti? Toks įspūdis, kad jūs tik kalbate lyg neturėdami jokių įrankių pakeisti situaciją, kuri susiformavo?
A.Mazuronis: Dabartinėje situacijoje, kai darbas vyksta taip, kaip vyksta, kažką pakeisti parlamentarai, esantys Seime, praktiškai neturi jokios galimybės, nes Seimo posėdžiai praktiškai nevyksta, komitetų posėdžiai praktiškai nevyksta arba jeigu vyksta, tik su labai siaurais ir specifiniais klausimais.
Tokiu atveju galimybė netgi mums nuolat gaunant klausimus iš rinkėjų, jie mums rašo, domisi, pateikia faktus, kai valdžia pateikia neteisingą ar tam tikrais atvejais melagingą informaciją, jie mūsų prašo pasidomėti tais atvejais.
Mes praktiškai neturime jokių galimybių paklausti. Aš rašiau sveikatos apsaugos ministrui A.Verygai bent pora laiškų ir negavau jokio atsakymo. Parlamentinė kontrolė ar gebėjimas kažką daryti šiai dienai yra sumažintas iki minimumo arba jo išvis nėra.
– Galite bent vieną pavyzdį pasakyti melagingos viešai paskleistos valdžios informacijos?
A.Mazuronis: Čia gal ne piktybiškai melaginga, bet kai atsistoja vakare sveikatos apsaugos ministras ir pareiškia, kad į Ukmergę yra išvežta 300 reagentų ir dabar bus galima visus Ukmergės medikus ištestuoti, o tą patį vakarą, susisiekus su Ukmergės meru jis pasako, kad 300 reagentų turi, bet neturi plastikinių vamzdelių, su kuriais imami tepinėliai.
Tai koks tikslas iš tų reagentų, jeigu negali paimti tepinėlių ir jie nėra pilnai sukomplektuoti. Lyg tai dalį tiesios pasako, ją pateikia kaip absoliučią, bet realiai situacija tokia, kad dar dvi dienas Ukmergės savivaldybės administracija neturėjo jokių galimybių tais reagentais naudotis.
– Kokia išeitis? Sutikite, dalis žiūrovų turbūt turi pagrindo sakyti: kai yra krizė, kai priešas už vartų ar šiuo atveju viduje, virusas, tai susitelkim ir dirbkim kartu, netrukdykite dirbti Vyriausybei.
A.Mazuronis: Aš sutinku visiškai su ta filosofija, kad reikia susitelkti ir dirbti kartu, netrukdyti vieni kitiems, bet susitelkime – mes turime labai gerų pavyzdžių.
Skandinavijos parlamentuose vyriausybės, kovodamos su dabartine krize, periodiškai, kartą ar du per savaitę susitinka su visų parlamento frakcijų vadovais, visiškai nesvarbu, ar tai būtų pozicija, ar opozicija.
Jiems yra pateikiama visa informacija, jie turi galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus, kas yra labai svarbu ir gauti atvirus ir tinkamus atsakymus.
Ir tokiu būdu išeliminuojama politinė dedamoji, kurios sprogimą mes matėme praeito antradienio posėdyje, kai niekas nesišneka, neatsakinėja, tarp politikų gimsta nepasitikėjimas, tas pasitikėjimas veda prie klausimų.
Kai klausimo bet koks uždavimas yra traktuojamas kaip bandymas pakenkti, tai natūralu, gimsta tokios situacijos, kai politikai, deja, pasirodo ne pačiame gražume ir nuo to nukenčia tie žmonės, kurie stovi priešakinėse linijose, ar tai būtų medikai, policininkai ar kiti asmenys, kurie priversti vykdyti savo sunkias funkcijas dabartinėje situacijoje.
– Kas trukdo mums turėti skandinavišką situaciją?
A.Mazuronis: Man labai keista pakomentuoti premjero ar sveikatos apsaugos ministro visišką nenorą kalbėtis su politiniame lauke veikiančiais asmenimis ir didelį norą kalbėtis su visuomene, per dieną daryti po 3 spaudos konferencijas, labai dažnai pateikiant tą pačią informaciją iš skirtingų pusių.
Aš nenorėčiau tikėti, kad Vyriausybė esamoje situacijoje bando greta krizės suvaldymo dar sau kaupti kažkokius politinius dividendus, o jeigu taip yra, norėčiau dar kartelį juos paraginti ieškoti dialogo ne tik su visuomene, bet ir politiniame spektre veikiančiais veikėjais, nes tai kartais priveda prie tokių situacijų, nuo kurių mums paskui visiems būna gėda.
– Prezidentas, jo vaidmuo šiame galimame konflikte tarp opozicijos ir pozicijos? Jis radęs savo vietą šioje situacijoje?
A.Mazuronis: Čia reiktų prezidento klausti, ar jį tenkina toks vaidmuo, kokį dabar atlieka. Jeigu prezidentui pakanka, kad jis padalina planšetes kai kuriems mokiniams, prasidėjus nuotoliniam mokymui, ar išsiveržus politiniams purslams parlamente išeina ir pasako, kad visi parlamentarai yra niekam tikę, tai tvarkoj, čia prezidento teisė turėti tokią poziciją ir veikimo būdą esant krizinei situacijai.
Tačiau aš manau, būtų daug konstruktyviau, kad prezidentas teiktų ne tik kritiką, bet konkrečius pasiūlymus, galbūt imtųsi iniciatyvos susodinti politikus prie vieno stalo ir pasakyti, padėti jiems susitarti, jeigu nepavyksta patiems to padaryti dėl vienokių ar kitokių priežasčių.
– Iš šalies gali atrodyti, kol Seimas neįsikišo, tol daugiau mažiau viskas sklandžiai vyko. Tai nesilpnina jūsų argumentų?
A.Mazuronis: Visada atrodo, kad sklandžiai vyksta, kai gauni dozuotą informaciją, pateiktą per tam tikrus filtrus, kai yra nuolat sakoma, kad saugos priemonių medicinos įstaigose pilnai užtenka.
Kai pašneki su tais daktarais, kurie tiesiogiai dirba vienoje ar kitoje rajono ligoninėje, kai jie sako, kad nėra net elementariausių saugos priemonių, tai žinot, kai tu nuolat komunikuoji tik tai, kas tau yra palanku, nekyla jokių problemų.
Kai bet koks iškeltas klausimas pavadinamas bandymu kenkti, tokia filosofija gali egzistuoti, bet vargu bau ar ji yra toliaregiška ir vedant prie kažkokių konkrečių rezultatų.
– Milijonai skiriami įvairioms priemonėms pirkti, žmonių sveikatai ir gyvybėms gelbėti. Čia mes galime pilnai pasitikėti, kaip mokesčių mokėtojų pinigai naudojami, ar opozicija galėtų būti aktyvesnė ir daugiau informacijos pateikti, kad nekiltų abejonių?
A.Mazuronis: Matyt, opozicija galėtų gauti daugiau informacijos, kad nekiltų abejonių.
– Tai kas trukdo jums tą informaciją gauti?
A.Mazuronis: Trukdo tai, kad bet koks informacijos paprašymas yra traktuojamas kaip bandymas pakenkti sėkmingai susidoroti su esama situacija.
Matyt dabar nėra pats tinkamiausias metas žiūrėti į finansus, kai pirmas tikslas gauti saugos priemones ir jomis tinkamai aprūpinti visus, kam to labai reikia. Vėlgi, mes grįžtam prie to pačio, jeigu klausimų kėlimas iš bet kokios srities yra traktuojamas kaip kažkas negero, tai demokratijos prasme mes esame labai stipriai pažengę atgal.
– Premjeras sako, kad netobulai dirba, A.Veryga pripažįsta, kad galbūt kažkokių klaidų padarė, bet jie abu sako, kaip ir R.Karbauskis, kiti valdantieji: dabar dirbam, darom, klausimus užduosime vėliau. Aiškinsimės vėliau, kas gerai, kas blogai. Ir tą nemaža dalis visuomenės priima.
A.Mazuronis: Visuomenė žinoma priima, viskas tvarkoje, kad dirba, daro. Čia reikia tik paskatinti ir palaikyti. Ir aš parlamente balsavau ir palaikiau didžiąją dalį valdančiosios daugumos iniciatyvų ir viskas tvarkoj.
Bet jeigu šakinių komitetų atstovai, sakykim, Sveikatos reikalų komiteto tam tikri nariai man sakė, kad jie gauna masę paklausimų iš rajonų ligoninių, medikų, kurie skundžiasi, kurie realiai nušviečia savo situaciją, bando gauti kažkokios pagalbos ir jų prašymai yra peradresuojami ir ta traktuojama kaip bandymas pakenkti.
Tai žinote, išvis nelabai yra apie ką kalbėti. Parlamentarai turi vykdyti savo darbą ir Seimas neturi užsidaryti net ir esant tokiai krizinei situacijai.
– Jūsų prognozė rinkimų kampanijai? Bus pilnavertiška, vienodos visiems sąlygos?
A.Mazuronis: Žinoma, nebus. Nebus pilnavertė, bus skurdi, tuščia, nyki, dominuojanti koronaviruso, bet, deja, šiandien mes gyvename tokioje realybėje ir nieko pakeisti negalime.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 19 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
