Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1791 m. Lietuvos ir Lenkijos Seimas oficialiai pripažino Paulavos respubliką ir patvirtino jos gyventojų priimtą konstituciją. Šią valstiečių savivaldos bendruomenę savo dvare dabartiniame Šalčininkų rajone 1769 m. buvo įkūręs Turgelių klebonas Povilas Bžostovskis. Respublika turėjo savo vėliavą, herbą, pinigus (Paulavoje kaldintos monetos buvo didžiausia to meto Europos numizmatinė retenybė), miliciją. Respublika gyvavo 28 metus – iki 1797-ųjų. Ji žlugo, kai gresiant paskutiniam Abiejų Tautų Respublikos padalijimui P.Bžostovskis 1795 m. išmainė ją į dvarą Saksonijoje.
1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A.Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 dienos. 1920 m. Steigiamojo Seimo paskelbta laikinoji Konstitucija įtvirtino nuostatą, kad Prezidentą renka Seimas. Iki pirmojo Seimo susirinkimo 1922 m. pabaigoje prezidento pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.
1926 m. popiežius Pijus XI bulėje „Lituanorum Gente“ paskelbė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimą. Iki tol Lietuvos katalikai buvo pavaldūs kitų valstybių bažnytinei administracijai: Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos – Mogiliavo metropolijai, Seinų vyskupija – Varšuvos metropolijai, Klaipėdos krašto katalikai priklausė Varmijos vyskupijai. Pirmuoju Lietuvos arkivyskupu metropolitu buvo paskirtas vyskupas Juozapas Skvireckas.
1975 m. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia Lietuvos geležinkelių istorijoje katastrofa. Keleivinis traukinys Vilnius–Kaunas atsitrenkė į prekinio traukinio cisterną su degalais, kuri buvo išsikišusi iš šalutinio kelio. Tuo metu oficialiai skelbtais duomenimis, žuvo (daugiausia sudegė) 17 žmonių.
Įvykiai pasaulyje
1139 m. Laterano bazilikoje Romoje prasidėjo dešimtasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas. Susirinkimas priėmė nutarimą dėl vyskupų, kunigų, diakonų ir vienuolių santuokų panaikinimo, įvedė dvasininkams privalomą celibatą. Nustatė dvasininko neliečiamybės principą, garantavo neliečiamybę ieškantiems prieglobsčio bažnyčiose ar kapinėse. Uždraudė riterių dvikovas, pasmerkė padegėjus, atsisakant juos katalikiškai laidoti. Laterano II susirinkimas truko iki balandžio 30 d.
1581 m. anglų keliautojas ir piratas Francis Drake’as baigė kelionę aplink pasaulį. Į ją iš Plimuto išvyko 1577 m. gruodžio 13 d. Laivui grįžus į Angliją, pati karalienė Elizabeth I pagerbė keliautoją užlipdama ant jo laivo denio ir įšventindama F.Drake’ą į riterius.
1949 m. Sovietų sąjungos Ministrų taryba priėmė nutarimą slopinti „antisovietinių“ užsienio radijo stočių veiklą SSRS teritorijoje.
1949 m. Vašingtone įkurta nepriklausomų valstybių politinio ir karinio bendradarbiavimo gynybinė sąjunga Šiaurės Atlanto sutarties organizacija – NATO. Pirminis jos tikslas buvo gintis nuo SSRS ir drausminti Vokietiją. Sutartį pasirašė 12 šalių: Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Liuksemburgas, Italija, Olandija, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Kanada ir JAV.
1953 m. Sovietų sąjungoje oficialiai nutraukta vadinamoji Daktarų byla. Tai buvo SSRS vadovybės sufabrikuota antisemitinė byla apie tariamą Kremliaus gydytojų, daugiausia žydų tautybės, sąmokslą – atseit netinkamu gydymu jie siekė numarinti SSRS valstybės ir karo vadovus.
1959 m. buvusios Prancūzijos kolonijos Prancūzijos Sudanas ir Senegalas susijungė į nepriklausomą Malio federaciją. Po pusantrų metų federacija iširo, bet balandžio 4-ąją Senagalas ir šiandien švenčia Nepriklausomybės dieną.
1968 m. Memfyje nušautas afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo vadovas Martinas Lutheris Kingas. Jo pastangomis buvo priimti svarbūs rasinę atskirtį ir diskriminaciją naikinantys pilietinių teisių aktai.
1972 m. Niujorke atidarytas Pasaulio prekybos centras. Sunaikintas 2001 m. rugsėjo 11 d. per teroristų atakas.
1983 m. amerikiečiai į kosmosą pirmą kartą paleido daugkartinio naudojimo pilotuojamą erdvėlaivį „Challenger“ su 4 astronautais. Į žemę grįžo balandžio 9 d. 1986 m. šis erdvėlaivis sudužo kildamas į orbitą, žuvo 7 astronautai.
2017 m. per Sirijos pilietinį karą Idlibo provincijos Chan Šeichūno mieste panaudotas cheminis ginklas zarinas pražudė 84 žmones, dar apie 600 buvo smarkiai paveikti.
Gimė
186 ar 188 m. – Romos imperatorius, vienas žiauriausių tironų Karakala. Romos pilietybę suteikė visiems laisviesiems imperijos gyventojams. Mirė 217 m.
1557 m. – LDK didysis etmonas Leonas Sapiega. 1588 m. vadovavo III Lietuvos Statuto rengimui. Tapęs kataliku pastatydino sau ir savo šeimai mauzoliejų – Šv.Mykolo bažnyčią Vilniuje ir prie jos vienuolyno pastatą bernardinams. Mirė 1633 m.
1818 m. – airių ir anglų rašytojas, romano „Raitelis be galvos“ autorius Thomas Mayne Reidas. Mirė 1883 m.
1896 m. – poetas, proletarinės revoliucinės lietuvių poezijos pradininkas Julius Janonis. Mirė 1917 m.
1932 m. – vienas žymiausių rusų autorinio kino kūrėjų Andrejus Tarkovskis. Mirė 1986 m.
Mirė
1966 m. – pirmasis lietuvių karo lakūnas Pranas Hiksa (68 m.). Per Nepriklausomybės karą lėktuvu žvalgė virš Panevėžio, Utenos, Zarasų, Suvalkų apylinkių.
