Moterys raunasi plaukus dėl nedažytų plaukų, nevaldomai ilgėjančių nagų
ir uždarytų sporto klubų, kuriuose per mėnesį galima atsikratyti bent
poros šimtų gramų antsvorio.
Vyrai burba negalintys net pasikeisti automobilio padangų, pamėtyti į
krepšį kamuolio, o po varžybų su bendraminčiais bare nuplauti prakaito
bokalu alaus.
Pirmąją karantino savaitę tai atrodė kaip pokštas, kurį bus galima
aptarinėti smagioje bičiulių kompanijoje. Lyg nuskristum į Hurgadą
Egipte ir visą savaitę piltų lietus.
Antrąją savaitę aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjams sėdėjimas namuose jau
pabodo. Išmanesni kauniečiai pradėjo ieškoti naujų pramogų ar veiklos.
Labiau nusiminę tiesiog spoksojo į televizorių su taure rankoje.
Trečioji savaitė priminė, kad sapną primenanti būsena tęsiasi, todėl jau
prasiveržė ir pirmieji pykčio ženklai. Tai netaikytina įkaušusiems
sutuoktiniams ar sugyventiniams, kurie niekaip nenulaiko kumščių ir
karo, ir taikos metu.
Štai jauna kaunietė netvėrė pykčiu, kad jos megzto drabužio tame pačiame
mieste gyvenantis užsakovas per 5 dienas dar nebuvo gavęs. Kalta siuntų
pristatymo tarnyba, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų.
Pagirtinas moters nors prasmingai leisti laiką ir net uždirbti šeimai
pinigų. Pagirtinas ir jos klientės sprendimas paremti smulkųjį verslą.
Tik visiškai nesuvokiamas jų nesugebėjimas suvokti, kad siuntų
išvežiojimo bendrovių darbo krūvis išaugo kelis kartus ir jos vos spėja
suktis. Žmonės nesulaukia žadėtų apsauginių kaukių, o be naujo drabužio
porą dienų tikrai galima pakentėti.
Galima įsivaizduoti gerokai baisesnę situaciją – tualete be paliovos
kliokiantis vanduo ar trūkęs kanalizacijos vamzdis. Štai tokioje
situacijoje kiekviena diena laukiant užsakytos naujos detalės tikrai
kelia siaubą.
Tai labai primityvus pavyzdys, kuris po pusšimčio metų sukels gardaus
juoko karantine gyvenančių kauniečių anūkams.
O kam pasiskųsti ir kokią išeitį surasti žmonėms, kurie dėl sutrikusios
tiekimo grandinės negauna būtinų vaistų?
Nepataisomi optimistai jau atakuoja kelionių organizatorius klausimais
apie galimybes balandžio pabaigoje išlėkti pasišildyti į Turkiją.
Kelionė užsakyta dar prieš pusmetį, avansas sumokėtas, o dabar kyla
dvejonių, ar jau metas pradėti krautis lagaminą. Nes juk gaila sumokėto
150 eurų avanso.
Jus rimtai kankina tokie rūpesčiai? Skristumėte su vaikais į Turkiją,
jeigu įvyktų stebuklas ir jau balandžio pabaigoje šalies sienos
atsivertų?
Turbūt protingiau būtų pasvarstyti apie 2021-ųjų atostogas užsienio
kurorte, jeigu bjaurus užkratas bus sutramdytas ir dar liks lėšų
pramogoms.
Šiemet tiks ir nuošali giminaičių sodyba. Žinoma, jeigu šeimininkai
sutiks priimti kažkokias „zarazas“ nešiojančius miestiečius.
Pesimistai svarsto, kad karantinas užtruks bent iki birželio pradžios,
todėl naujiems potyriams, reiškiniams bei neįprastų sprendimų paieškoms
erdvės – į valias.
Moterys išmoks namuose dažyti plaukus, pataisyti drabužį ar net išvirti
vaikams sriubą, jeigu primiršo, kaip tai daryti.
Vyrai prisimins, kaip atrodo atsuktuvas ar galąstuvas peiliui
paaštrinti. Šių įrankių naudojimo instrukciją galima rasti internete.
Galbūt net perpras dulkių siurblio veikimo ypatumus.
Pamenate, visai neseniai įvairūs gyvenimo būdo ir saviugdos treneriai
mokė, kad šiais laikais kelią į sėkmę lemia žmonių kūrybiškumas.
Labai teisingai. Dabar kaip tik atsivėrė neįtikėtinai puikios galimybės
kūrybiškumui pasireikšti.
„Laikinoji sostinė“
