Be to, daugelis prisimena, kaip D.Grybauskaitė kartu su konservatoriais pasityčiojo iš Lietuvos per 2008 metais prasidėjusią krizę.
Skirtingai negu dabartinė valdžia, kuri stengiasi paremti tiek verslą, tiek ir samdomus darbuotojus, tuomečiai šalies vadovai tik didino mokesčius, palikdami verslą likimo valiai, apkarpė pensijas, atlyginimus valdininkams ir pareigūnams, taip pat skolinosi didžiules sumas iš užsienio bankų už protu nesuvokiamas palūkanas.
Netapo pagrindiniu fondu
Valstybės įkurtame COVID-19 pasekmių mažinimo fonde vakar buvo surinkta daugiau kaip 600 tūkst. eurų.
Regis, jis turėtų būti pagrindinis aukotojų taikinys, tačiau taip nėra.
Pavyzdžiui, projektas „Laikykitės, medikai!“ jau surinko daugiau nei pusantro milijono eurų, Vilniaus miesto savivaldybė tiesiogiai sulaukė per 600 tūkst. eurų paramos ir dar apie 188 tūkst. eurų – kartu su partneriais „Aukok.lt“.
Prezidento Valdo Adamkaus ir kitų verslininkų bei visuomenės veikėjų iniciatyva įkurtame Gydymo įstaigų paramos fonde – jau irgi per pusę milijono eurų.
Norėjo stabdyti pervedimą
Buvusi šalies vadovė itin pasižymėjo priešiškumu lietuviškam verslui.
Jos sąskaitoje – išardyta LEO LT kompanija, sužlugdytas „Snoro“ bankas, specialiosiomis tarnybomis pjudyti kiti verslininkai. Todėl nieko stebėtina, kad pastarieji nelinkę aukoti fondui, kuris siejamas su jos pavarde.
Antai turtingiausias Lietuvos verslininkas Nerijus Numa (Numavičius) valstybės kovai su koronavirusu iškart nusprendė paaukoti 100 tūkst. eurų.
Tačiau finansų ministrui paskelbus, kad fondo tarybai vadovaus D.Grybauskaitė, mėgino atsisakyti šios idėjos.
„Bandėme sustabdyti pinigų pervedimą, tik jau buvo per vėlu. Būtume iš anksto žinoję, kas vadovaus tam fondui, lėšos, manau, būtų pervestos kitiems labdaros rinkėjams“, – kalbėjo šio verslininko atstovas.
Beje, įdomu, kad netgi D.Grybauskaitę ištikimai globojęs profesorius Vytautas Landsbergis COVID-19 pasekmių mažinimo fondui lėšų irgi neskyrė.
Profesoriaus fondas po 50 tūkst. eurų pervedė sostinės savivaldybei ir projektui „Laikykitės, medikai!“.
Atsigręžė per vėlai
Sprendimo dėl pinigų skyrimo COVID-19 pasekmių mažinimo fondui, kurio tarybai vadovauja D.Grybauskaitė, kol kas nėra priėmęs ir vienos didžiausių Lietuvos žuvų perdirbimo bendrovių „Norvelita“ generalinis direktorius Jordanas Kenstavičius.
Verslininkui trūksta informacijos, kaip veikia ir kaip paramą naudoja šis fondas.
Be to, J.Kenstavičius abejojo, ar kadenciją baigusi prezidentė į verslą atsisuko ne per vėlai: „Jos vadovavimo metu su verslu nebuvo jokio bendravimo, jokio ryšio.
Niekas nesidomėjo, kaip mums sekasi, neskatino. Verslas ėjo savo keliu, politika – savo.“
Didžiausias Raseinių rajono darbdavys ne kartą pats yra nukentėjęs nuo D.Grybauskaitei pavaldžių specialiųjų tarnybų veiksmų.
Verslininko nuomone, prezidentės skatinami itin uoliai, bet neprofesionaliai dirbę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai daugiau žalos negu naudos yra padarę ir pačiai valstybei.
Palaikė gamtos teršėjais
Lietuvos ir Norvegijos bendrovės „Norvelita“ vadovas 2012 metų spalį, prieš pat Seimo rinkimus, buvo atsidūręs areštinėje.
STT agentai sulaikė „Norvelitos“ savininką, tos pačios įmonės technikos padalinio vadovą Arvydą Jakaitį ir bendrovės „Raseinių vandenys“ direktorių Raimedą Viršilą.
Tuomet visai Lietuvai buvo paskelbta, kad dėl jų kaltės gamtai buvo padaryta beveik 218 tūkstančių eurų žala.
Bet vėliau paaiškėjo, kad triukšmas buvo sukeltas dėl nieko. Mat visa žala buvo už Raseinių esančioje privačioje žemėje iškasta duobė nelaidžiu dugnu.
Į ją buvo laikinai supilta žuvų perdirbimo atliekų ir riebalų, kuriuos vėliau ketinta išvežti perdirbti į įmonę „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Po poros metų Šiaulių apygardos prokuratūra tyrimą nutraukė, nes nebuvo nustatyta, jog dėl įtariamųjų veiksmų buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams ar kitų sunkių padarinių aplinkai.
Teismą pasiekė tik vienintelis kaltinimas – „Raseinių vandenų“ direktoriui R.Viršilui dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Vėliau jis taip pat buvo išteisintas.
Įtarimai – nesuprantami
Antrą kartą „Norvelita“ į STT akiratį pateko 2016 metais. Tyrimas buvo pradėtas kilus įtarimų, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute galėjo būti klastojami laboratorinių tyrimų rezultatai, o iš verslininkų už tai imamas neteisėtas atlygis.
Mėsos perdirbimo įmonėje „Nematekas“ ir bendrovėje „Norvelita“ buvo atliekamos kratos.
Šis tyrimas J.Kenstavičiui pasirodė itin keistas: „Nebuvo kilę jokių problemų dėl mūsų produktų kokybės.
Tyrimai nebuvo būtini, juos užsakinėdavome patys ir už juos mokėdavome. Tai ką galėjo pakeisti, jei Velykų ar Kalėdų proga įteikdavome dovanų krepšelį, kurio vertė – 15 eurų?“
Po šio tyrimo „Norvelita“ atsisakė bendradarbiauti su institutu ir produktus siunčia tirti į Vokietijos ir Ispanijos laboratorijas.
„Šis institutas – valstybės įstaiga. Jie neteko dalies pajamų. Ar tokie dalykai valstybei naudingi?“ – apie subliūškusius tyrimus kalbėjo J.Kenstavičius.
Verslininkas apgailestavo, kad įrodinėjimai, jog esi nekaltas, kainavo daug laiko ir lėšų: „Prezidentei pavaldžios tarnybos verslui nepadėjo nei dirbti, nei išsaugoti gero vardo.
Bet juk daugiau uždirbę būtume sumokėję daugiau mokesčių, o kuo daugiau lėšų biudžete, tuo tvirtesnė valstybė.“
Žeidė aštrūs žodžiai
Ar D.Grybauskaitės vadovaujamam fondui paaukotų pinigų verslininkai, nukentėję nuo pačios šalies vadovės ir jos vadovaujamų specialiųjų tarnybų?
„Pats nesu turėjęs jokių reikalų su Prezidentūra, nežinau, kas ten vyko, bet žiniasklaida iš šių rūmų perduodavo ne itin malonius epitetus – verslininkai buvo vadinami plėšikais ir banditais“, – sakė žinomas verslininkas Žilvinas Povilonis.
Jis, ko gero, labiausiai pajuto, ką reiškia tuometės šalies vadovės treptelėjimas koja.
Iš Prezidentūros išgirdę nurodymą nugriauti jam priklausantį Vijūnėlės dvaru vadinamą pastatą Druskininkuose prokurorai jį stengėsi įvykdyti bet kokia kaina.
Net pralaimėję pirmuosius teismus jie nenuleido rankų – skundė juos aukštesnės instancijos teismams, naikino leidimus ir žūtbūt siekė įrodyti, kad vietoj apgriuvusio valčių nuomos pastato atsiradęs modernus pastatas – nelegalus.
Iš valstybės negavo nieko
Praėjusių metų spalį šalia dirbtinio vandens telkinio stovėjęs pastatas buvo sulygintas su žeme, tačiau apie žalos atlyginimą jo savininkui Ž.Poviloniui valstybės institucijos nenori net girdėti.
Teismas atmetė verslininko ir jo žmonos pareikštą 1,6 mln. eurų ieškinį valstybei – jis esą buvo pateiktas per anksti, kol dvaras dar nebuvo nugriautas, todėl buvo neaiški tiksli nuostolių suma.
Už nugriautą namą nė euro iš valstybės negavęs Ž.Povilonis nereaguoja į valstybės prašymą aukoti pinigų kovai su Lietuvą užklupusia pandemija.
„Pirmiausia reikia išspręsti savo problemas – turiu 180 darbuotojų.
Kai kurie, neturėdami kur palikti mažamečių vaikų, išėjo vaiko priežiūros atostogų.
Reikia suskaičiuoti, kas liko po vasario mėnesio, išmokėti atlyginimus“, – kalbėjo karantino metu visų savo bendrovių veiklą sustabdęs kaunietis verslininkas.
Prezidentę ir dešiniuosius lydi 2008 m. krizės šešėlis
D.Grybauskaitė itin palaikė tuomet šalį valdžiusių konservatorių sprendimą 2008 metais prasidėjusios krizės metu nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir nesikreipti pagalbos į Europos Komisiją.
„Paramos kreipiasi tik impotentai“, – išdidžiai rėžė 2009-ųjų pavasarį prezidente tapusi politikė. Nors latvių ir lenkų, kurie kreipėsi į TVF paramos, ekonomika atsigavo sparčiau nei Lietuvos.
Tuo metu mūsų valstybė buvo priversta platinti obligacijas už milžiniškas palūkanas, kurios kai kuriais atvejais viršijo ir 10 procentų per metus.
Iš viso Vyriausybė 2009–2012 metais finansų rinkose pasiskolino 11,1 mlrd. eurų. Pernai Seimo sudarytos komisijos išvadose skelbiama, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų – vidutiniškai 0,6 procento bendrojo vidaus produkto kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį.
Toks vadovavimas neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.
Sprendimas brangiai skolintis finansų rinkose buvo naudingas pačiai D.Grybauskaitei. Būdama prezidentė ji 2010 metais į Vyriausybės vertybinius popierius, už kuriuos mokėtos solidžios iki 10 proc. palūkanos, investavo per 600 tūkst. litų (173 tūkst. eurų), 2011-aisiais – dar 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų), po metų – net 665 tūkst. litų (192 tūkst. eurų).
Už tokius sprendimus mokėjo ir iki šiol moka tiek šalies verslas, tiek visi gyventojai. Likus vos kelioms dienoms iki 2009 metų Seimas nusprendė nukarpyti pensijas ir kitokias išmokas, pakeitė apie 60 su mokesčiais susijusių pataisų, kurios per krizę didino mokesčius.
Daugeliui galvos skausmu tapo ir banko „Snoras“ sužlugdymas. Tai pasaulyje sunkiai įsivaizduojamas atvejis, kai buvo nutarta uždaryti pelningai veikiantį banką, o ne padaryti jį valstybiniu ir po to pelningai parduoti.
Neabejojama, kad tai buvo padaryta vykdant D.Grybauskaitės nurodymus. „Snore“ laikytus pinigus prarado daug privačių ir valstybinių įmonių, taip pat niekuo dėti žmonės, tikėję banku ir valstybe.
