O gal tikro karo? Juk dabartinė pasaulinė pandemijos krizė karu vadinama tik perkeltine prasme, nors ir susidaro įspūdis, kad daugelis į padėtį itin įsijautusių politikų ar piliečių linkę šį žodį vartoti ne tik kaip metaforą.
Tokių klausimų iškilo po antradienio Seimo posėdžio, kuriame valdantieji ir opozicija pliekėsi dėl daugelio svarstytų klausimų.
Be demaršų neapsiėjo net tie svarstymai, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su koronaviruso pandemija.
Pavyzdžiui, prezidentas G.Nausėda, kaip ir buvo tikėtasi, pateikė dabartinio Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus D.Jauniškio kandidatūrą antrajai kadencijai.
Šiam kalbant tribūnoje buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas demonstratyviai grąžino jam anksčiau įteiktą specialų žvalgybininkų apdovanojimą.
Taip V.Bakas pasielgė todėl, kad tebėra įsitikinęs, jog tiek VSD, tiek Prezidentūra, tiek dauguma Seimo narių, naudodamiesi pandemijos krize, bando numarinti departamento vykdyto neteisėto duomenų rinkimo ir kišimosi į politiką skandalą.
Bet daugiausia aistrų visoje šalyje sukėlė parlamentarų susirėmimas dėl medikų algų.
Valdantieji buvo pateikę projektą, pagal kurį medikams, tiesiogiai susiduriantiems su virusu, per karantiną būtų skiriami nuo 50 iki 100 proc. algos priedai.
Bet konservatoriai prieš pat lemiamą balsavimą sujaukė visus valdančiųjų planus pateikdami siūlymą paskirti 50 proc. algos priedus visiems medikams, o kovojantiems su pandemija – nuo 100 iki 150 proc.
Iš šalies žvelgiant tai atrodė labai nesolidžiai. Gal pirmiausia reikia gesinti gaisrą, o nekiršinti medikų visuomenę.
Kilusias aistras apmalšino įžvalgus premjero S.Skvernelio žingsnis – jis paskelbė, kad visiems medikams nuo balandžio 1-osios algos didės 18 proc., o kovojantys su koronavirusu tikrai gaus iki 100 proc. priedus.
Nesugebėję sutelkti pajėgų ir atmesti opozicijos siūlymo valdantieji per balsavimą dėl viso pataisų projekto ištraukė balsavimo korteles iš aparatūros sugriaudami kvorumą.
Valdančiųjų teigimu, konservatorių siūlymas – tik jų savireklama, neparemta realiais finansiniais apskaičiavimais, tuo metu Vyriausybė numatė kelti visų medikų algas nuosekliai, apskaičiuodama valstybės galimybes.
Čia ir kyla esminis klausimas: kodėl abi pusės dėl viso to negalėjo tartis iš anksto ir surasti kompromisinių sprendimų, kurie būtų labiausiai priimtini medikų bendruomenei?
Valdančiųjų aiškinimu, jie tiesiog nesitikėjo, jog populizmo kortą išsitraukę konservatoriai liberalų padedami nuspręs taip juos įvaryti į kampą ir pasinaudoti situacija dar kartą dėl visko apkaltinti valdžią.
Žinoma, demokratija todėl ir yra ne diktatūra, kad opozicija ir valdžia pliektųsi.
Tačiau ar šiuo atveju nereikėjo padaryti išimties iš taisyklės? Greičiausiai reikėjo.
Užuot taip pasielgę, politikai po žlugusio balsavimo dar surengė tokį kaltinimų vieni kitiems koncertą, kokį retai išgirsi net „taikos“ metu.
Galiausiai abi pusės paskelbė, jog susitars. Bet kaip atrodys tas susitarimas, dar neaišku.
Premjeras S.Skvernelis ir valstiečių lyderis R.Karbauskis garantavo, kad kitą antradienį Seimas bet kokiu atveju priims naują valdančiųjų pataisą – su virusu tiesiogiai susiduriantiems medikams pridėti nuo 60 iki 100 proc. algos priedą.
Tuo metu konservatorių lyderis G.Landsbergis tarsi užsuktas vis kartojo, kad opozicija ir valdžia turės dėl to susitarti, kad vis vien reikalaus daugiau pinigų visiems medikams, o vienintelis diskusijų objektas bus ne tai, kam duos daugiau, o kiek daugiau.
Savaime suprantama, daugelio akys šioje situacijoje krypo į prezidentą G.Nausėdą.
Šalies vadovas pastaruoju metu net iš opozicijos veikėjų lūpų išgirsta kritikos, jog niekaip neranda savo vietos kovotojų su virusu gretose.
Dūrių mūsiškis prezidentas sulaukia ir iš užsienio. Antai Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka, su kuriuo G.Nausėda siekia „perkrauti“ santykius, Lietuvos vadovui viešai pasiūlė rūpintis „savo virusu“.
Taip reaguota į Lietuvos prezidento svarstymus, jog Baltarusija, neigianti pandemijos grėsmę, greičiausiai slepia tikruosius jau užsikrėtusių savo piliečių skaičius.
Taigi po skandalu pasibaigusio Seimo posėdžio G.Nausėda nusprendė trenkti iš peties. Prezidentas paskelbė, jog jam visiškai neįdomu, kas kaltas, kad parlamentas nepadidino algų medikams, o dėl to tiesiog apkaltino visą Seimą. Šią instituciją šalies vadovas taip supliekė dėl fiasko, kaip retai daro net paprastas mirtingasis.
Anot G.Nausėdos, jeigu nevykę tautos išrinktieji nesugebės susitarti, tai juos privers padaryti Prezidentūra, kuri pateiks savo sprendimus. Tačiau kokius?
Apskritai jei jau šalies vadovas nenori pasakyti (nes jam „neįdomu“), kas konkrečiai pirmiausia kaltas dėl kilusio skandalo, tai gal jis bent galėjo pasakyti, kokį sprendimą siūlytų jis pats?
Žodžiu, tiesiog sumaišęs su žemėmis visą Seimą, bet nepareiškęs konkrečios savo pozicijos vienos ar kitos politinės jėgos atžvilgiu, šalies vadovas, galima sakyti, pasielgė gana nesolidžiai.
Beje, tai jau įžvelgė ir ne vienas apžvalgininkas, pripažinęs, kad prezidentui niekaip nepavyksta atsikratyti tebesiblaškančio didžiosios politikos naujoko įvaizdžio.
Nieko nepadarysi, dabartinė krizė yra tikrai sunkus išmėginimas visiems – ne tik paprastiems mirtingiesiems.
