„Nežinau, ką rasime, kai visi izoliuoti asmenys išsikels, tačiau jei būtume žinoję, kokį pragarą patirsime, nebūtume sudarę sutarties su savivaldybe.
Dėl pinigų, kuriuos gausime, per daug nervų išeikvojome“, – įsitikinusi svečių namų „Gerugnė“ vadovė Diana Vytienė.
Per daugiau kaip dešimtmetį, kai Molėtų centre su savo vyru atidarė svečių namus, jų šeimininkė ne kartą sprendė įvairias problemas, kurių sukeldavo nuo alkoholio apsvaigę poilsiautojai.
Tačiau pirmą kartą per tiek laiko sutuoktiniai gali tiktai iš šalies stebėti, ką išdarinėja „Gerugnėje“ izoliuoti iš kitų šalių sugrįžę molėtiškiai, ir spėlioti, ką suras, kai visi parvykėliai išsikraustys.
„Mes net negalime patekti į savo svečių namus – dabar juos kontroliuoja policija ir apsaugos tarnyba, bet jau žinome, kad nuostolių padaryta, tik dar neaišku, kokio jie dydžio“, – sakė D.Vytienė, pati su vyru tapusi sekle ir policijai pranešusi apie izoliacijos sąlygas pažeidusius svečius.
Iš Norvegijos kovo pabaigoje parvykę ir „Gerugnėje“ izoliuoti jauni molėtiškiai akiplėšiškai pažeidinėjo izoliacijos tvarką: išsmukdavo nusipirkti maisto ir alkoholio, į svečius kvietėsi sugėrovų.
Saviizoliacijos nesilaikančius grįžusius emigrantus Pagėgių seniūnijoje ne kartą teko raminti ir Tauragės policijos pareigūnams, o bandymas priverstinai izoliuoti parvykėlius Vilniuje baigėsi kruvinu konfliktu.
Rėžė tiesiai šviesiai
Neištvėrė net premjeras Saulius Skvernelis – pareiškė, kad iš užsienio grįžtančių lietuvių priverstinė izoliacija būtina, nes kai kurie jų nesuvokia tikrosios situacijos ir elgiasi netinkamai.
„Socialiniuose tinkluose pilna vaizdų, kas ir kokie sugrįžta į Lietuvą. Būsiu šiurkštus ir, atleiskite už išsireiškimą, bet žmonėmis pavadinti jų negalime.
Pažiūrėkite, kaip tokie asmenys elgiasi išsilaipinę iš lėktuvų ir keltų.
Mes negalime pro pirštus žiūrėti ir leisti, kad tokia dalis mūsų visuomenės diktuotų sąlygas ir keltų grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei“, – pareiškė S.Skvernelis.
Premjeras galvoje turėjo socialiniuose tinkluose pasirodžiusį vaizdo įrašą, kaip iš Vokietijos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukusiame kelte esantys lietuviai keikėsi ir tyčia kosėjo ant kelto turėklų.
Privalomos saviizoliacijos nesilaikantys iš užsienio grįžę lietuviai sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą baigiantis kovui paskatino priimti sprendimą dėl priverstinės izoliacijos savivaldybių parinktose patalpose.
Tačiau jau pirmąją priverstinės izoliacijos, kuriai savivaldybės buvo nepasirengusios, naktį Vilniuje buvo pralietas kraujas.
Kai kurie atvykėliai dėl girtumo vargiai pastovėjo ant kojų, kai kurie atsisakė būti prievarta izoliuojami ir jiems įtikinti prireikė policijos pagalbos.
Tačiau didžiausias chaosas kilo žmones atvežus į priverstinės izoliacijos vietas.
„Atskridome iš Oslo. Mus atvežė į viešbutį Geležinkelio gatvėje Vilniuje ir numetė pasakę, kad ieškotume kambarių.
Kambariai buvo užimti, nes juose gyveno anksčiau iš Dublino atskridę žmonės.
Mes neturėjome kur dėtis, visi stovėjome koridoriuje, laisvas buvo tik vienas kambarys su vienu tualetu“, – tą kartą „Lietuvos rytui“ pasakojo šiaulietė.
Visi atvykusieji buvo suvaryti į ankštą ir siaurą „Vilnius Railway“ viešbučio koridorių, kuriame ir įvyko kruvinas konfliktas – kelios minutės po vidurnakčio susimušė du vyrai ir vienas griebėsi peilio. 55 metų vyras dėl durtinių žaizdų buvo paguldytas į ligoninę.
Kitas konflikto dalyvis – 60 metų vyras – ligoninėje atsidūrė dėl sumušimų.
Tvarką teko pakeisti
Vilniaus savivaldybės teigimu, apsaugą apgyvendinimo vietose, kuriose iki šiol izoliuojasi kitur tam sąlygų neturintys iš užsienio grįžę lietuviai, užtikrino saugos bendrovė. Ji atsakinga ir už izoliacijos sąlygų laikymąsi.
Palaikant tvarką prisidėjo policija ir Lietuvos šaulių sąjunga.
„Didžioji dalis asmenų izoliacijos sąlygų laikėsi ir problemų nekėlė, tačiau būta ir incidentų, kurių apsaugai nepavyko išspręsti ir buvo kviečiama policija.
Problemų kildavo, kai asmenys nesilaikydavo saviizoliacijos taisyklių, išeidavo iš savo kambario, vaikščiodavo po bendras patalpas, triukšmaudavo“, – teigė Vilniaus savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė.
Baiminantis didesnių neramumų priverstinės izoliacijos grįžtantiesiems iš užsienio tvarka buvo pakeista vos po poros dienų – vietoj dviejų savaičių privalomos izoliacijos savivaldybės patalpose nustatyta, kad iš užsienio sugrįžę žmonės bus tikrinami dėl koronaviruso ir paleidžiami izoliuotis namuose, jei turi tam sąlygas.
Vis dėlto dalis sugrįžusių emigrantų saviizoliaciją įvertino kaip nesibaigiančias linksmybes ir, spjovę į taisykles, agresyviai jas laužo.
Į balkoną mėtė maistą
„Gerugnės“ svečių namuose Molėtuose – 12 dviviečių kambarių. Pasirašant sutartį su savivaldybe dėl galimybės ten apgyvendinti iš užsienio grįžusius ir neturinčius kur izoliuotis molėtiškius buvo tartasi, kad parvykėliai kambariuose gyvens po vieną.
Tačiau kai kurie grįžusieji drauge gyveno ir būdami emigracijoje, ir keliaudami namo, tad ir „Gerugnėje“ jie apsigyveno viename kambaryje.
„Iš viso priėmėme šešiolika svečių. Problemų beveik neturėjome, išskyrus paskutinius atvykėlius.
Du maždaug 30 metų vyrai sugrįžo iš Norvegijos ir apsigyveno drauge.
Nuo pirmos dienos jie pradėjo girtuokliauti, triukšmauti“, – pasakojo „Gerugnės“ vadovė D.Vytienė.
Nors svečių namų savininkai neturi galimybės į juos patekti, kasdien praeina pro „Gerugnę“ ir ją apžiūri.
„Vieną rytą pastebėjome per perėją parduotuvės link einantį vyrą su kambarinėmis šlepetėmis.
Nutarėme palaukti ir pažiūrėti, kas bus toliau. Tikrai tai buvo „Gerugnės“ gyventojas. Nematėme, kaip jis išsmuko, bet matėme, kaip grįžęs mėtė maistą į balkoną“, – pasakojo D.Vytienė.
„Gerugnės“ savininkė pabrėžė, kad visi svečiams skirti kambariai yra antrajame aukšte, todėl vyras negalėjo paprasčiausiai išlipti per pirmojo aukšto langą.
Svečių namų vadovė matė ir iš antrojo aukšto balkono nuleistą virvę, tačiau negalėjo pasakyti, ar būtent ja nusileido izoliacijos sąlygas pažeidęs molėtiškis.
„Iškvietėme policijos pareigūnus, jie, atidarę vyro kuprinę, rado nemažai alkoholio – alaus, putojančio vyno, trauktinės“, – pasakojo D.Vytienė.
Negana to, izoliuoti parvykėliai pasikvietė ir svečių, kurie, pasak savininkės, irgi neaišku kaip įsirioglino į antrajame aukšte esantį kambarį, nes paradinės durys nuolat saugomos.
„Stebėdami parduotuvę matėme iš jos išeinančius vyresnio amžiaus žmones, kurie dėvėjo kaukes baimindamiesi koronaviruso. O šitiems visiškai vienodai, kad tie žmonės turi jų saugotis, nors patys nemokamai gyvena ir maitinasi“, – sakė D.Vytienė.
Tapo situacijos įkaitais
Kiti „Gerugnės“ gyventojai jos savininkams per balkoną pasakojo, kad šie parvykėliai apgadino ir svečių namų turtą – sudaužė sieną, sulaužė lovas.
„Esame apsidraudę, tad nuostolius, matyt, atlygins draudikai, o vėliau pinigus išieškos iš turtą sugadinusių vyrų“, – svarstė D.Vytienė.
Moteriai apmaudžiausia, kad ji nieko negali padaryti – net išprašyti problemų keliančių svečių.
„Kai paskambino savivaldybės atstovas ir paklausė, ar galėsime apgyvendinti žmones, kuriuos reikia izoliuoti dviem savaitėms, sutikome daug negalvodami, nors gausime gerokai mažesnį užmokestį, negu paprastai prašome už kambarį.
Pačiuose Molėtuose – tiktai du viešbutukai, tad savivaldybė neturėjo didelio pasirinkimo.
Kai su konkrečiais svečiais prasidėjo problemos, prašėme juos išskirti, kad būtų ramiau ir mums, ir savivaldybei.
Tačiau kitas viešbutis atsisakė priimti tokius problemiškus gyventojus, tad tapome situacijos įkaitais“, – pasakojo D.Vytienė.
Pranešė kaimo žmonės
Alkoholis sparnus užaugino ir trims iš Airijos į Vydutaičių kaimą Pagėgių seniūnijoje sugrįžusiems emigrantams.
30, 28 ir 22 metų vyrai dvi savaites privalėjo laikytis saviizoliacijos ir neturėti jokio kontakto su kitais asmenimis.
Tačiau jie nepaisė karantino sąlygų ir, padauginę alkoholio, keliaudavo į kaimą ieškoti nuotykių, nuolat vėlėsi į konfliktus su kaimo senbuviais.
Įspėjimo laikytis saviizoliacijos sąlygų vyrams nepakako, tad policijos pareigūnai turėjo surašyti protokolą dėl statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo.
Už tai gresia bauda nuo 90 iki 140 eurų.
„Pastebėjome, kad sugrįžta ne vien sąmoningi emigrantai, bet negalime ir teigti, kad grįžta vien blogi. Buvo tokių, kurie privalėjo laikytis saviizoliacijos, tačiau vaidenosi kaimuose.
Bet manau, kad gana gerai suvaldėme situaciją, – vienus policija nubaudė, kitiems užteko Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Komskio įspėjimo.
Pavyzdžiui, Piktupėnų kaime buvo net 14 baudų ar įspėjimų dėl saviizoliacijos reikalavimų pažeidimų“, – tvirtino Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius.
Anot seniūno, blogiausia, kad iš karto nebuvo nustatyta aiški tvarka, kaip kontroliuoti iš užsienio sugrįžusius ir saviizoliacijoje privalančius būti žmones.
Parvykėliai neturėjo registruotis ir seniūnija nežino, kiek tiksliai jų grįžo iš užsienio.
„Atkreipėme dėmesį, kad grįžo emigrantų, kurie užsienyje užsidirbo šiek tiek pinigų ir manė, jog elgsis, kaip šaus į galvą.
Tačiau vietiniai gyventojai pilietiški, todėl iš karto pranešė apie pažeidimus, nors kartais ir perdėtai baiminosi“, – sakė D.Maciukevičius.
Pataria būti budriems
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad pareigūnai kol kas fiksuoja palyginti nedaug atvejų, kai grįžę emigrantai nesilaiko taisyklių ar kelia pavojų aplinkiniams.
Vis dėlto policija įžvelgia grėsmių, kurios gali kilti per karantiną, todėl stengiasi į tai atkreipti visuomenės dėmesį, o pati operatyviai perorientavo savo veiklą ir daugiau dėmesio skiria gyventojų sveikatos apsaugai, viruso plitimui mažinti, saviizoliacijoje esantiems asmenims kontroliuoti.
Anot policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą – vienas svarbiausių aspektų siekiant išlaikyti stabilumą šalyje, todėl policija atidžiai stebi, kas vyksta.
Atsižvelgiant į griežtus karantino ir asmenų izoliacijos sprendimus, tikėtina, kad virusui plintant kis kriminogeninės situacijos struktūra.
Jau šiuo metu stebima, kad dėl karantino sąlygų mažėja viešosios tvarkos pažeidimų, plėšimų miestuose, kišenvagysčių ar vagysčių viešosiose vietose, bet daugėja nusižengimų bei nusikalstamų veikų dėl karantino reikalavimų nesilaikymo.
Prognozuojama, kad netrukus gali daugėti smurto artimoje aplinkoje atvejų, nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, vagysčių ir plėšimų iš atokiose vietose esančių nuosavų kaimo sodybų ar namų, iš uždarytų prekybos vietų ar buveinių, kurios laikinai sustabdė savo veiklą, plėšimų nutolusiose prekybos vietose.
Parvykstančius domina socialinės garantijos
Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ duomenimis, nors centro klientai visada domėjosi socialinėmis garantijomis, kurių galėtų tikėtis grįžę į Lietuvą iš emigracijos, kovo mėnesį, lyginant su vasario, užklausų apie socialinę paramą ar nedarbo išmokas padaugėjo 20 proc.
Užklausos, susijusios su koronavirusu, sudarė apie 15 proc. visų gautų užklausų. Tai buvo klausimai apie privalomąjį sveikatos draudimą atvykus iš užsienio, keliavimą karantino metu, užsieniečių, negalinčių išvykti, teisinę padėtį.
Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius dėl darbo paieškos šių metų pirmąjį ketvirtį kreipėsi 443 asmenys, jie nurodė pastaruoju metu dirbę ar buvę užsienyje. Tai 1,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kovo mėnesį daugiausia darbo neturinčių emigrantų į Užimtumo tarnybą kreipėsi Vilniaus (22 proc.), Panevėžio (21 proc.) ir Telšių (18 proc.) apskrityse.
Darbo neturintys emigrantai dažniausiai norėtų dirbti įrenginių ir mašinų operatoriais bei nekvalifikuotais darbininkais.
Užimtumo tarnyboje iš užsienio grįžę asmenys su U2 dokumentu gali eksportuoti socialinio draudimo nedarbo išmoką. Per 2020 m. pirmąjį ketvirtį su U2 dokumentais grįžo ir užsiregistravo 150 asmenų. Nuo kovo 16 d. iki balandžio 7 d. su U2 dokumentais grįžo 31 asmuo. Daugiausia grįžusiųjų – iš Norvegijos (15 asmenų), Islandijos, Danijos ir Airijos.
