„Skaičiai yra gana optimistiški, bet reikia turėti galvoje, kad ir pačių tyrimų buvo atlikta gerokai mažiau – nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų. Tačiau, žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, matosi, kad situacija yra sukontroliuota ir nebematome nevaldomo plitimo.
Nesusiklosto tokia situacija, kaip pietų valstybėse, ir tai teikia optimizmo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ antradienį ryte kalbėjo S.Krėpšta.
Prezidento patarėjo teigimu, vienas iš situacijos vertinimo rodiklių – skaičius, per kiek laiko padvigubėja užsikrėtusiųjų asmenų šalyje kiekis. Anot jo, kovo mėnesį jų dvigubėjo per tris, keturias dienas, o dabar – per dvi savaites.
„Kitos šalys interpretuoja, kad tokiu atveju galima galvoti apie ekonomikos sąlygų sušvelninimą. Bet, kaip ir minėjo prezidentas, tam ruoštis reikia, kad tikrai nereikia skubėti. Reikia gerai įvertinti, kokį poveikį tai duoda ir kaip keičia pandeminę situaciją“, – sakė S.Krėpšta.
Įvertino situaciją Nemenčinėje
Prezidento patarėjas įvertino ir situaciją Nemenčinėje, kur jau užregistruota 14 užsikrėtimo COVID-19 liga atvejų, vienas iš jų – socialinės globos įstaigoje „Senevita“. Pirminiais duomenimis, užkrečiamosios ligos protrūkis kilo įmonėje UAB „Vilnika“.
Kuris atvejis gali būti vertinamas kaip pirminis ir kur susirgęs asmuo užsikrėtė, dar aiškinamasi. NVSC šiuo metu jau nustatė 84 asmenis, turėjusius sąlytį su susirgusiais UAB „Vilnika“ darbuotojais, bei apie 20 asmenų, turėjusių sąlytį su VšĮ „Senevita“ atveju.
S.Krėpštos teigimu, tokie židiniai susiformuoja įmonėse, kuriose nėra užtikrinama tinkama darbuotojų apsauga.
„Darbuotojai turi naudoti apsaugines priemones, jie turi tikrintis temperatūrą įeidami ir išeidami iš darbo, darbo vietoje laikytis atstumų. Tas neigiamas pavyzdys Nemenčinėje parodė, kad tų apsaugos priemonių nėra laikomasi ir tada susiduriame su tokiomis pasekmėmis“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Klaidų neišvengta?
Jis įvertino ir situaciją dėl koronavirusu užsikrėtusių medikų, kurių skaičius sparčiai auga. S.Krėpša pabrėžė, kad užsikrėtimai medikų tarpe – pavyzdys, jog išvengti klaidų visgi nepavyko.
„Pavyzdys yra Klaipėdos ligoninė, kur situaciją lėmė ir sisteminės priežastys, kaip nepakankamas medikų aprūpinimas, ir individualios priežastys, kaip buvo parenkama apsauga ir sudėlioti visi procesai gydytojų ir pacientų izoliavimo.
Turime ir Ukmergės atvejį, kur neproporcingai daug užsikrėtusių medikų ir ligonių. Tai rodo, kad vienos ligoninės buvo pasiruošusios geriau ir geriau reagavo į situaciją nei kitos“, – akcentavo jis.
Kaip tvarkosi Estija ir Latvija?
Prezidento patarėjas užsiminė ir apie praėjusią savaitę vykusį šalies vadovo pokalbį su Estijos bei Latvijos prezidentais nei įvertino koronaviruso situaciją šioje Baltijos valstybėse.
„Estija išsiskiria neigiamai šia prasme, nes ten turime 21 mirties atvejį milijonui gyventojų. Tai yra dvigubai daugiau nei Lietuvoje. Latvijoje – šiek tiek mažiau nei Lietuvoje.
Kalbant apie ekonomikos atšildymo scenarijų, tai nei latviai, nei estai nėra pasirengę skubėti ir nenori pernelyg greitai atšildyti ekonomikos bei susidurti su didėjančiu užsikrėtusiųjų skaičiumi ar antrąja viruso banga“, – situaciją komentavo S.Krėpšta.
Naujausiais antradienio ryto duomenimis, Estijoje nuo koronaviruso jau mirė 28 žmonės, dar devyni yra itin sunkios būklės. Latvijoje mirė penki žmonės, dar du yra kritinės būklės.
Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį informavo apie 9 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, antradienį – apie 8. Lietuvoje koronavirusas nustatytas 1070 žmonių, mirė – 24, o pasveiko – 101.
