Tai jau ketvirtasis Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinimas, kurį viešai paskelbė Krašto apsaugos ministerija.
Krašto apsaugos ministras tikino, kad dabar – koronaviruso pandemijos akivaizdoje – kibernetinio saugumo klausimas yra aktualesnis nei įprastinėmis sąlygomis.
Išskirtinis dėmesys COVID-19 sukeltai krizei
„Dabar kibernetinio saugumo klausimas yra aktualesnis nei įprastinėmis sąlygomis. Todėl manau, kad šis renginys yra savalaikis. Karantino sąlygomis labai daug mūsų gyvenimo persikėlė į internetą.
Tas srautas yra didelis, klausimas yra tiek gyventojų, tiek įmonių pažeidžiamumo rizika. Kalbant apie darbą, jungiamasi į asmenines priemones ir čia yra saugumo klausimas. Beveik kiekviename darbe yra konfidencialumo aspektas“, – realijas komentavo R.Karoblis.
Ministras tikino, kad informacinės ir kibernetinės atakos šiuo metu yra nukreiptos tiek į vykdomą ugdymo procesą, tiek į išaugusius pirkimus internete.
„Tas aspektas, kuris irgi svarbus, tai yra tarptautinė aplinka. Pastebėtas didžiulis dezinformacijos kiekis.
Tendencijos yra ir Europoje ir visoje Vakarų civilizacijoje. Objektas jų irgi yra įvairus, pradedant nuo diskreditavimo valstybių struktūrų valdančių pandemiją, taip pat ir kiti aspektai – bandymai diskredituoti aljansus, kuriuose mes esame. Aišku, informacinės kibernetinės atakos naudojamos ir konkrečiuose saugumo aspektuose“, – sakė ministras.
Pasak, R.Karoblio, susidurta ir su dezinformacija, skelbusia apie karį, nuo kurio Lietuvoje galimai prasidėjo koronaviruso plitimas.
„Kad COVID-19 prasidėjo būtent ta pandemija nuo užsikrėtusio kario, kas buvo netiesa.
Jau pasikartosiu, ką šnekėjome ir anksčiau, informacinėje erdvėje, kibernetinėje erdvėje karas vyksta jau dabar, ne visada reikia konvencinių pajėgumų. Šis laikotarpi parodė, kad saugumo situacija negerėja, saugumo situacija reikia rūpintis, mūsų strateginiai oponentai niekur nedingsta. Savaime atsiranda ir nauji iššūkiai. Aišku atsiranda ir naujos rizikos, nauji iššūkiai, gyvenimas ir situacija tampa komplikuotesnė“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Kibernetinių incidentų skaičius išaugo tris kartus
Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pabrėžė, kad verslui ir įmonėms persikėlus į elektroninę erdvę, „iššūkių mastas išaugo dramatiškai“.
Anot jo, išorinių grėsmės faktorių skaičius kasmet auga, tačiau didėja ir žmonių supratimas bei branda. Viceministras skaičiavo, kad vien per 2019 m. Lietuvoje įvyko 3241 kibernetinis incidentas. Šis skaičius išaugo net tris kartus, per 2018 m. jis siekė 914.
Tačiau Krašto apsaugos atstovai akcentavo, kad Lietuva dėl išaugusių kibernetinių incidentų kiekio neišsiskiria iš kitų šalių. Panaši situacija fiksuojama ir kitur.
Grėsmė – asmens duomenų pasisavinimas
Kaip pasakojo E.Kerza, viena iš didžiausių grėsmių – programėlės, galinčios pasisavinti asmens duomenis.
Kaip pavyzdį jis nurodė pavežėjimo programėlę „Yandex taxi“ ir „Face app“.
„Tai yra pavyzdys, kaip jūsų kontaktai iškeliauja nežinia į kieno rankas“, – tikino jis. Dar vienas iš pavyzdžių – vadinamosios „melagienos“, kai kibernetinės atakos būdu įsilaužiama į tam tikras žiniasklaidos priemones jose patalpinant netikrą informaciją.
Didžiausia kenkėja – Rusija
„Krašto apsauga tapo numeris vienas taikiniu. Tai yra nedraugiškų valstybių veikla prieš mūsų kritinę infrastruktūrą. Absoliuti dauguma tos veiklos yra siejama su Rusijos Federacija“, – akcentavo viceministras E.Kerza.
„Būtų galima apsakyti, kad nepaisant mūsų augančių kompetencijų, pajėgumų, iššūkių tik didėja“, – tikino E.Kerza.
Jis akcentavo, kad mūsų išsikėlimas į internetą, iš vienos pusės atrodo kaip galimybė ir modernaus elgesio pavyzdys, bet iš kitos pusės kelia rizikų dėl galimai neįdiegtų ar netinkamai įdiegtų apsaugos priemonių.
Rusijos vaidmuo akcentuotas ir šiemetinėje kibernetinio saugumo vertinimo ataskaitoje, kur fiksuojama, kad pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, skelbusios ir platinusios informaciją, neatitinkančią Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, o kartu formavusios netinkamą, realybės neatitinkantį Lietuvos įvaizdį.
