Artinantis krizei Seimas pirmiausia suskubo rūpintis pažeidėjais: palygino su marodieriais

Pasauliui užgniaužus kvapą laukiant ekonominio kracho, vienas svarbiausių Seime – Biudžeto ir finansų – komitetas nuo galimų nuostolių pirmiausia suskubo apsaugoti įstatymų pažeidėjų pinigines.

Seimo nariai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo nariai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo posėdis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo posėdis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo nariai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo nariai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas, koronavirusas, Arvydas Nekrošius, Antanas Vinkus, Andriejus Stančikas, Aurimas Gaidžiūnas, Kęstutis Mažeika, valstiečiai, Jonas Jarutis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas, koronavirusas, Arvydas Nekrošius, Antanas Vinkus, Andriejus Stančikas, Aurimas Gaidžiūnas, Kęstutis Mažeika, valstiečiai, Jonas Jarutis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Povilas Urbšys.<br>T.Bauro nuotr.
Povilas Urbšys.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kęstutis Glaveckas.<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Glaveckas.<br>T.Bauro nuotr.
Valius Ąžuolas.<br>T.Bauro nuotr.
Valius Ąžuolas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 17, 2020, 6:03 AM, atnaujinta Apr 17, 2020, 10:19 AM

Milžiniškos baudos kai kuriems jų buvo skirtos dėl metų metus piktybiškai nemokėtų mokesčių už gamtos išteklius – vandenį, žvyrą ar medžioklės trofėjus.

Dėl pernai gausiai išdalintų baudų daugelis įstatymų pažeidėjų šiuo metu bylinėjasi teismuose. Tačiau įstatymų leidėjai kažkodėl suskubo juos aplenkti.

Užuot ieškoję būdų kaip padėti iš krizės kapstytis sąžiningai mokesčius mokėjusiam verslui, per karantiną nuotoliniu būdu posėdžiaujantys parlamentarai pirmiausia ėmė sukti galvas dėl pažeidėjų, tarp kurių – ir į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašus įtraukti ūkininkai.

Praėjusį trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai pirmu klausimu svarstė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas.

Šiomis pataisomis, be kita ko, siūloma penkis kartus mažinti baudas už nedeklaruotą, deklaruotą mažesnį negu išgautas ar visai be leidimų išgautą požeminį vandenį.

Už nesąžiningai naudotus gamtos išteklius aplinkosaugininkai pažeidėjams yra skyrę per 8,6 mln. eurų baudų.

Nemažai baudų yra skirta ir medžioklės plotus klaidingai deklaravusiems medžiotojų būreliams. Net 77 tūkst. eurų bauda pernai buvo skirta ir parlamentaro Broniaus Bradausko vadovaujamam medžiotojų būreliui. Portalo lrt.lt žiniomis, mokesčių jis nebuvo deklaravęs net penkerius metus.

Anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau buvo užsimojęs visiems įstatymo pažeidėjams taikyti amnestiją bei atleisti nuo sankcijų, tačiau tokie siūlymai sulaukė daug kritikos.

Pastabų įstatymų leidėjams pažėrė ne tik Aplinkos ministerija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Projekto iniciatoriai tada atsitraukė, tačiau, panašu, tik trumpam.

Per dėl karantino kilusią sumaištį Seimo komitetas vėl ištraukė prieštaringai vertintus projektus, kurių svarstymas trečiadienį supykdė opozicijos atstovus.

Komitetui priklausantis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas valdančiuosius bandė įtikinti, kad dabar ne pats geriausias laikas gaišti laiką svarstant tokias pataisas.

„Šitas klausimas ekonomikoje dabar tikrai nėra svarbiausias.

Be to, žmonėms kils klausimų, kodėl mokesčių amnestija taikoma tik vienam sektoriui, kodėl nuo mokesčių tada neatleidžiami visi“, – stebėjosi parlamentaras.

Parlamentaras Mykolas Majauskas irgi negalėjo paaiškinti, kodėl toks projektas pirmu numeriu atsidūrė komiteto darbotvarkėje: „To reikėtų klausti pirmininko, kuris ją sudaro. Mano akimis, tai ne pirmo svarbumo klausimas, kurį reikėtų svarstyti per krizę.

Šis klausimas niekaip nesusijęs su krizės valdymu ar ekonomikos skatinimu, bet, matyt, kažkam iš valdančiųjų labai svarbus. Tokius įtarimus sustiprina ir tai, kad pasiūlytam projektui nepritarė Aplinkos ministerija, daug pastabų jam turėjo Seimo teisininkai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba“.

Konservatorius siūlė atidėti projekto svarstymą, bet Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis Valius Ąžuolas ir dauguma valdančiųjų buvo neperkalbami.

Palygino su marodieriais 

Komiteto nariai nepritarė pertraukai ir balsavo už siūlymus švelninti sankcijas. Siūloma priskaičiuotas mokėtinas sumas dauginti ne iš 10, kaip įstatymas numato dabar, bet iš 2. 

Po tokio jų sprendimo Seimo narys Povilas Urbšys valdančiuosius politikus palygino su marodieriais, kurių nestabdo net koronaviruso pandemija: „Valdantieji žūtbūt nori prastumti palankias įstatymo pataisas tiems, kurie nori išvengti prievolės sumokėti nustatytus mokesčius valstybei už požeminio vandens ir medžioklės plotų naudojimą.

Akivaizdu, kad šios stumiamos pataisos bus naudingos stambiems ūkininkams ir įtakingiems medžioklės būreliams, kuriems jau pradėtos nesumokėtų mokesčių išieškojimo procedūros teismuose.

Jų globėjai Seime tai daro brutaliai ir ciniškai. Jų nestabdo net koronoviruso pandemija. Jie elgiasi tarsi marodieriai maro metu.

Toks aklas kažkieno asmeninių interesų atstovavimas, manau, tiesiogiai yra susijęs su artėjančiais rinkimais. Matyt, tikimasi, kad iš mokestinės balos ištraukti rinkėjai jiems vienaip ar kitaip atsidėkos“.

Nubaustas milijonierius - kaimynas 

Pasiūlymų mažinti baudas dėl nesumokėtų mokesčių už gamtos išteklius arba net amnestuoti pažeidėjus Seime pasipylė dar pernai. Vienas tokių siūlytojų buvo valstietis Petras Nevulis.

Kaip pernai gruodį skelbė „Lietuvos rytas“, politiką paakinti taisyti įstatymą galėjo tai, kad vienas nubaustųjų – Panevėžio rajone Gegužinės kaime ūkininkaujantis Raimondas Vitkauskas.

Į šalies turtuolių sąrašą įtraukto ūkininko turtai vertinami 12 mln. eurų, tačiau jis nesutiko mokėti už be leidimo sunaudotą vandenį aplinkosaugininkų jam paskirtos baudos – 156 tūkst. eurų.

Gegužinės kaimas, kuriame ūkininkauja nubaustas R.Vitkauskas, yra toje pačioje Paįstrio seniūnijoje, kaip ir P.Nevulio gimtasis Baroniškių kaimas, o parlamentaro ir R.Vitkausko žemės valdos – šalia.

Šio ūkininko ūkyje triūsia ir politiko brolis energetikas Virginijus Nevulis. Beje, 2015 metais valstiečių sąraše P.Nevulis kandidatavo į Panevėžio rajono tarybą kartu su R.Vitkausko ūkyje gamybos vadovu dirbančiu Sigučiu Siudiku.

Buvo patikėję politikų pažadais

Griežtos baudos pernai užklupo ir daugiau ūkininkų, kurie nuo 2015 metų taip ir nesugebėjo sutvarkyti leidimų vandens gręžiniams.

Ūkininkai naujienų portalui lrytas.lt pripažino to nedarę, nes tikėjo valdžios pažadais pakeisti įstatymus ir nereikalauti turėti leidimų.

Tiesa, net jeigu Seimas pritartų komitete svarstomoms pataisoms, jos atgaline data negaliotų. Vis dėlto sankcijų sulaukę pažeidėjai tikisi, kad teismai atsižvelgs į įstatymų leidėjų sprendimus ir sušvelnins paskirtas baudas.

Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko V.Ąžuolo, jau dabar nemažai teismų procesų pažeidėjams esą baigėsi palankiai – aplinkosaugininkų skirtos baudos buvo sumažintos.

„Dėl to, atsižvelgiant į teismų praktiką, visiems naujiems pažeidėjams siūloma taikyti mažesnį koeficientą ir leisti jiems per metus susitvarkyti dokumentus. Vėliau koeficientą siūloma padidinti iki penkių“, – naujus siūlymus aiškino parlamentaras.

Be to, V.Ąžuolas tikino, kad jo duomenimis, ūkininkai – tėra maža dalis milžiniškomis baudomis apdalintų pažeidėjų. Politikas argumentavo, kad tarp pažeidėjų esą atsidūrė net socialiniai globos namai ir kariškiai.

Tiesa, portalo žiniomis, Lietuvos kariuomenės valdybos įgulų aptarnavimo centrui buvo skirta 286 eurų bauda, kurios ši tarnyba net neskundė, o globos namams teismai paskirtas baudas sumažino iki minimumo.

Bijo, kad neliktų be vandens?

Vis dėlto, kalbėdamas, kodėl kritiniu šaliai metu tarp Seimo komitetas išskirtinį dėmesį skiria įstatymų pažeidėjams, V.Ąžuolas aiškino, esą jie gali likti be vandens. „Ar mes to norime? Vanduo – ne nafta ar dar kažkas. Mes turime pasirūpinti, kad žmonėms neliktų be vandens“, – dėstė komiteto vadovas.

V.Ąžuolas tvirtino, kad baudų nesumokantys žmonės esą sulaukia grasinimų, kad jiems bus nutrauktas vandens tiekimas arba neleista naudotis leidimų neturinčiais požeminiais vandens gręžiniais. Tiesa, politikas negalėjo pateikti nė vieno konkretaus pavyzdžio, kur tokie grasinimai būtų įvykdyti.

Neoficialiomis žiniomis, daugiausiai baudų už be leidimo naudotus požeminius vandens gręžinius buvo išdalinta Panevėžio regione. Šaltiniai teigia, kad tikrinimai buvo sustabdyti nubaudus kai kurias stambias žemės ūkio bendroves.

Portalo turimais duomenimis, iš viso 2019 metais baudų, taikant padidintą tarifą, buvo skirta už 8,6 mln. eurų. Iš jų – baudos už kietas naudingąsias iškasenas sudarė 4,2 mln. eurų, už požeminį vandenį – 4,1 mln. eurų, medžioklę – 157 tūkst. eurų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.