Profesorius akcentuoja, kad valdančiųjų užmojis boikotuoti Seimo posėdį ne tik neprisideda prie demokratijos plėtojimo, tačiau, pasak jo, ir kuria labai prastą precedentą.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis sako, kad susidariusi situacija Seime yra savotiška opozicijos ir valdančiųjų rungtynės, kuriai įtaką daro artėjantys Seimo rinkimai.
Politologas akcentuoja, kad demokratinėje šalyje tokie kazusai yra neišvengiami.
Valdančiųjų elgesys pažeidžia Konstituciją
V. Sinkevičius akcentuoja, kad Konstitucijoje numatyta, jog Seimo nariai turi konstitucinę pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose. Profesorius akcentuoja, kad dalyvavimas posėdžiuose yra privalomas, nepriklausomai nuo to, ar tai yra eilinis, ar nenumatytas Seimo posėdis.
„Jeigu Seimo narys nedalyvauja Seimo posėdyje ne dėl svarbių, pateisinamų priežasčių, jis pažeidžia Konstituciją, sulaužo Seimo nario priesaiką, nes duodamas priesaiką jis prisiekia gerbti ir vykdyti konstitucinius įstatymus. Jeigu Seimo narys praleistų daug posėdžių, jam gali grėsti apkalta“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Bet šiuo atveju apie apkaltą kalbėti turbūt nėra reikalo ir prasmės, nes Seimo nariai, kurie priklauso daugumai, sau apkaltos tikrai nerengs“, – pridūrė jis.
MRU profesoriaus teigimu, net ir vienkartinis posėdžių nelankymas yra Konstitucijos pažeidimas. Visgi, profesorius pabrėžia, kad šis pažeidimas nėra šiurkštus, o apkalta, pasak jo, būtų galima tik dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.
V. Sinkevičius akcentuoja, kad valdančių sprendimas nedalyvauti Seimo posėdyje nedera su iš Konstitucijos kylančia pareiga gerbti Seimo mažumos teises bei nuomonę.
„Seimas yra diskutuojanti institucija, jos prigimtis yra nuolatiniai debatai, todėl toks akivaizdus, demonstratyvus Seimo mažumos, opozicijos, ignoravimas neprisideda prie demokratinės ar parlamentinės kultūros puoselėjimo“, – tvirtina profesorius.
„Seimo prigimtis yra suderinti įvairias nuomones, valdantieji, kaip ir kiti Seimo nariai, negali teigti, kad jie geriausiai žino, ko reikia visuomenei. Visuomenė yra labai įvairi, Seimo nariai atstovauja įvairiems visuomenės sluoksniams, ir tik debatuojant, diskutuojant galima išryškinti, koks yra tikrasis visuomenės ir valstybės interesas“, – akcentuoja V. Sinkevičius.
MRU profesoriaus įsitikinimu, Seimas, organizuodamas posėdžius tik kartą per savaitę, tampa savotišku Vyriausybės priedėliu. V. Sinkevičiaus teigimu, tokio Seimo darbo negalima laikyti rimtu įstatymų svarstymu. Pasak profesoriaus, parlamentarai, per dieną apsvarstydami daugiau nei 30 klausimų, net nebesugeba paaiškinti, už kokius įstatymus jie balsavo.
„Nemanau, kad reikia kurti tokius precedentus, kokie yra kuriami šiandien, nes jie neprisideda prie demokratijos plėtojimo, neprisideda prie teisinės valstybės, prie konstitucingumo bei kuria labai prastą precedentą, ko neturėtų būti“, – situaciją apibendrino profesorius.
Visgi V. Sinkevičius akcentuoja nesureikšminantis premjero Sauliaus Skvernelio sprendimo ketvirtadienį neatvykti į Seimą atsakinėti į opozicijos jam pateiktus klausimus. Pasak profesoriaus, svarbiausia, kad į opozicijos klausimus surasta laiko atsakyti vėliau nuotoliniu būdu vykusioje Vyriausybės valandoje.
„Manau, kad svarbu, jog mažuma ar opozicija turėtų galimybę išgirsti atsakymą. Jeigu premjeras dėl savo dienotvarkės yra užimtas kitais reikalais, tai nieko neįvyks blogo, jei į užduotus klausimus jis atsako Vyriausybės valandos ar Vyriausybės pusvalandžio metu“, – teigė V. Sinkevičius.
Situacija Seime – opozicijos ir valdančiųjų galių rungtynės
Savo ruožtu politologas L. Bielinis mano, kad susidariusi situacija Seime yra savotiškas opozicijos ir valdančiųjų galynėjimasis, kurio esminis tikslas – Seimo rinkimai.
„Manau, kad visi tie įvykiai Seime yra savotiškos rungtynės ir jų pagrindinis tikslas yra artėjantys Seimo rinkimai. Manyčiau, kad visi klausimai, kurie užduoti, bus atsakyti, bet šiandien mes išties stebėjome priešrinkiminę galių rungtį“, – Eltai kalbėjo L. Bielinis.
Profesoriaus įsitikinimu, tiek valdantieji, tiek opozicija laikosi savo principų, todėl, pasak politologo, šį opozicijos ir valdančiųjų konfliktą galima vadinti principine kova, kurią skatina artėjantys Seimo rinkimai.
„Abi pusės turi savo principus, savo požiūrį, savo supratimą, kaip viskas turi vykti. Galima sakyti, kad tai savotiškai yra principinė kova“, – savo poziciją išsakė politologas.
Visgi L. Bielinis pabrėžia nemanantis, kad Seime kyla diktatūros ar anarchijos grėsmės. Profesorius įsitikinęs, kad tokie kazusai demokratinėje valstybėje yra neišvengiami.
„Iš tikrųjų parlamentinėje veikloje tokie kazusai yra dažni visur ir visada. Jeigu valstybė yra tikrai demokratinė, tokie kazusai yra neišvengiami, jeigu ji yra autoritarinė arba diktatūrinė, tuomet parlamentas dirba tvarkingai ir nebūna jokių nesusipratimų“, – sakė profesorius.
„Taip kad nesusipratimų, konfliktų, nesuderintų akcijų buvimas yra kaip tik demokratijos rodiklis, o ne priešingai“, – pridūrė jis.
L. Bielinis taip pat akcentuoja manantis, jog premjeras ketvirtadienį neatvyko į Seimą atsakinėti į opozicijos klausimus dėl to, kad Seimo posėdžio organizatoriai su Vyriausybe nesuderino abiem pusėms tinkamo laiko.
„Nemanyčiau, kad tai yra vengimas atsakyti į klausimus, manyčiau, kad tai yra Seimo negebėjimas iki galo tvarkingai suderinti laikus“, – kalbėjo L. Bielinis.
