Kad ir ką sužinotum apie STT pareigūną, apie tai geriau niekam nesakyti. To šią savaitę pasimokė advokatai, su šia tarnyba ne kartą susirėmę ir dėl neriboto žmonių sekimo, ir dėl slaptos informacijos, su kuria pareigūnai elgiasi kaip tik nori.
Antradienį, Advokatų tarybos atstovams nespėjus pasidžiaugti teisme prieš STT laimėjus bylą, jų laukė kita naujiena.
Generalinė prokuratūra paskelbė, kad dėl neteisėto informacijos apie privatų asmenį rinkimo sulaikyti trys advokatai ir verslininkas. O asmuo, apie kurį galimai buvo renkama informacija, – viena STT tyrėjų.
Vadovas sulaukė svečių
Ką advokatai sužinojo apie tyrėją, neskelbiama, tačiau šantažu iš karto ėmė skųstis STT vadovas Žydrūnas Bartkus: „Nepriklausomai nuo to, kokia tai būtų informacija, niekada dar nėra buvę ir, tikiuosi, nebus, kad advokatai – tie, kurie teisėtais būdais turi ginti savo klientus, – išdrįstų ateiti tiesiai pas institucijos vadovą ir ultimatyviai reikalauti, jog būtų priimtas vienas ar kitas sprendimas, grasinant, kad, priešingu atveju, bus padaryti vienokie ar kitokie veiksmai.“
Ž.Bartkaus paminėti advokatai – Giedrius Danėlius, Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas.
Reikalavo nutraukti bylą?
Prokuratūros teigimu, pas įtariamuosius rasta asmeninė ir tarnybinė informacija apie STT pareigūnę, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.
Su advokatais buvo sulaikytas ir vienas šios bylos įtariamųjų – bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius.
Teigiama, kad informacija apie pareigūnę buvo paimta iš jos mobiliojo telefono. Prokuratūros teigimu, pasinaudojus šiais duomenimis galėjo būti siekiama, kad aukštas pareigas einantys STT pareigūnai priimtų verslininkui A.Petrošiui palankų sprendimą – panaikintų jam pareikštus įtarimus, o byla nepasiektų teismo.
Ketvirtadienį A.Petrošiui suėmimas pratęstas nebuvo ir jis buvo paleistas iš areštinės.
Prokuratūros teigimu, byla dėl Nacionalinio kraujo centro teismą turėjo pasiekti jau netrukus.
Be A.Petrošiaus, įtarimai pareikšti ir tuometei Nacionalinio kraujo centro vadovei Joanai Bikulčienei.
Įtariama, kad jie neteisėtais veiksmais esą siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms.
Įkliuvo žinomas advokatas
Vienas A.Petrošiaus advokatų – G.Danėlius. Vakar prokuratūra kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama žinomą advokatą suimti dviem savaitėms. Dėl karantino nuotoliniu būdu apklausęs sulaikytą G.Danėlių teismas sprendimą priims šiandien.
Advokatų kontoroje „WINT law firm“ dirbantys jo kolegos teigė, kad, jų žiniomis, G.Danėlius nebuvo tas asmuo, kuris bandė paveikti STT vadovą Ž.Bartkų.
G.Danėlius pastaruoju metu politinės korupcijos byloje gynė buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, anksčiau jis gynė ir buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovę spaudai Daivą Ulbinaitę.
Teisininkas vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūrai, buvo siūlomas į generalinio prokuroro pavaduotojus, o 2018-aisiais – į teisingumo ministro pareigas.
Tada jo kandidatūrą atmetė D.Grybauskaitė.
Kyla klausimų ir nerimo
Trims kolegoms pareikšti įtarimai Advokatų tarybos pirmininkui profesoriui Ignui Vėgėlei kelia ne tik daug klausimų, bet ir nerimą – ar bus teisiami visi, žinantys ką nors negero apie pareigūnus?
– Antradienį buvo sulaikyti trys advokatai, atliktos kratos. Vakar vieną jų paprašyta suimti. Ką žinote apie šią situaciją ir kaip ją vertinate? – I.Vėgėlės paklausė „Lietuvos rytas“.
– Kol kas turime tiek pat informacijos, kiek žurnalistai. Tai liūdina. Iki šiol prokuratūra Advokatų tarybai pateikdavo pačius įtarimus, kurie apie sulaikytus advokatus leisdavo daryti vienokias ar kitokias išvadas.
Šiuo atveju mes neturime nieko, išskyrus išvardytus Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos įtariami sulaikyti asmenys. Tai – labai reti ir sunkiai įrodomi straipsniai. Tai nėra korupcija, su pinigais susiję nusikaltimai. Tai – neteisėtas informacijos rinkimas, bandymas paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną ir paprastai visur prirašomas piktnaudžiavimas.
– Kaip, jūsų nuomone, advokatas gali paveikti ikiteisminio tyrimo, šiuo atveju STT, pareigūną?
– Šitie straipsniai kelia rimtų abejonių. Kokią informaciją reikia pateikti pareigūno vadovui, kad dėl tos informacijos reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą arba kad tas pareigūnas toliau negalėtų vykdyti savo pareigų?
Be to, Advokatų taryba atsižvelgė į laikotarpį, kuriuo buvo surengta ši operacija. Tą pačią dieną Advokatų taryba teisme laimėjo bylą prieš STT. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad STT negali atsisakyti teikti informacijos apie renkamą medžiagą prisidengdama Pranešėjų apsaugos įstatymu.
Ketvirtadienį Seime turėjo būti svarstomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos, kurios leistų Lietuvos piliečiams žinoti, kad jie buvo sekami, kad šie veiksmai pasibaigė. Pataisos leistų didesnę kriminalinės žvalgybos veiksmų kontrolę, nes iki šiol ji buvo neefektyvi, teisingiau, jos visai nebuvo.
Pasirinktas įdomus laikas, įtartinas ir pareigūnų sukeltas triukšmas – surengta spaudos konferencija, greitai paviešintos įtariamų advokatų pavardės. Tai yra privatūs duomenys ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl tai neturėtų būti daroma. Pastaruoju metu mūsų bendru sutarimu prokuratūra to nebedarydavo.
Toks abejonių paketas lėmė greitą ir griežtą Advokatų tarybos reakciją.
– Advokatų tarybos posėdį trečiadienį sušaukėte specialiai dėl šių įvykių?
– Tarybos posėdis buvo suplanuotas iš anksto, bet į jį skubos tvarka įtrauktas ir klausimas dėl šios savaitės įvykių.
– Gal kreipsitės į prokuratūrą ar STT, kad informacija būtų pateikta ir jums?
– Taryboje svarstysime įvairius variantus, vienas jų gali būti ir toks.
– Pranešimą apie šį įvykį išplatinusi prokuratūra pabrėžė, kad stebėti kratų įtariamų advokatų darbovietėse ir namuose buvo pakviesti Advokatų tarybos ir Advokatūros atstovai. Tikrai taip buvo?
– Tai yra pranešimo ir spaudos konferencijos pagražinimas. Tai yra numatyta Advokatūros įstatyme ir prokuratūra tai privalo daryti absoliučiai visais atvejais. Pastaruoju metu nebuvo nė karto, kad jie to nedarytų.
Prieš keletą metų prokuratūra atliko kratą be Advokatūros žinios. Tuomet buvo surengtas skubus susitikimas ir sutarėme, kad daugiau nebus nė vieno tokio atvejo. Tąkart krata vyko pas advokato padėjėją, todėl buvo aiškiai sutarta, kad ir advokatai, ir advokatų padėjėjai turi vienodas teises, todėl apie kitokius sprendimus negali būti nė kalbos.
– Kodėl atliekant kratą pas advokatą ar jį sulaikant turi dalyvauti Advokatų tarybos atstovai?
– Atsakysiu labai paprastai. Advokatas turi visus ikiteisminio tyrimo duomenis, žino visą savo kliento poziciją. Kalbu ne tik apie baudžiamąsias, bet ir apie civilines bylas, kurios irgi būna labai svarbios. Advokatas turi absoliučiai visą medžiagą, o ją gauti kai kuriems asmenims gali būti labai patogu ir labai naudinga.
Pareiškus įtarimus tokiam advokatui visa jo turima ikiteisminio tyrimo medžiaga, visi duomenys automatiškai atsiduria pas prokurorus arba pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus.
– Viešai skelbiama, kad įtariamieji naudojosi kažkokia informacija, galimai gauta iš pareigūno mobiliojo telefono. Jūsų nuomone, kokią grėsmę STT pareigūnui gali kelti tai, kad advokatas kažką apie jį žino?
– Kaip jau ir minėjau, pats Baudžiamojo kodekso straipsnis ir pagal jį pareikšti įtarimai už tai, kad advokatas turi kažkokius duomenis, man kelia siaubą.
Pavyzdžiui, žurnalistai nuolat renka informaciją ir turi įvairių duomenų.
Jei mes pradėsime kelti bylas žurnalistams, advokatams ir brandžiajai visuomenės daliai už tai, kad ji turi informacijos apie blogus ir neteisėtus veiksmus ir pateikia ją institucijų ar padalinių vadovams, nežinau, kokioje valstybėje mes gyvensime.
– Kaip minėjote, informacijos apie privatų asmenį rinkimas – sunkiai įrodomas nusikaltimas. Ar gali būti taip, kad ši byla visai nepasieks teismo?
– Kol kas man sunku kalbėti apie šią bylą, nes Lietuvoje dirba 3300 advokatų ir jų padėjėjų. Negaliu guldyti galvos įrodinėdamas, kad nė vienas nepadaro kokio nusižengimo, neteisėto veiksmo. Visko gali būti, bet šiuo atveju aplinkybių visuma ir sutapimai kelia labai daug klausimų.
Kraujo centrą STT agentai stebi nuolat. Kodėl?
Dėl Nacionalinio kraujo centro teismui perduodama jau antra byla. Prieš keletą metų į STT agentų akiratį buvo pakliuvęs ir ankstesnis Nacionalinio kraujo centro vadovas Vytenis Kalibatas, kurį prokurorai kaltino piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimu, tačiau teismas jį išteisino.
Dar 2018 m. įtarimų sulaukęs A.Petrošius yra dirbęs Šveicarijos bankų „Credit Suisse“ ir UBS vadovu Rusijai ir NVS šalims. Prieš keletą metų A.Petrošius iš jų pasitraukė ir teikė konsultavimo paslaugas, vėliau pradėjo verslą – 2017 m. įkūrė holdingą „Agnis Plasma“, investuojantį į naujos kartos medicininių preparatų kūrimą.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą A.Petrošius buvo suimtas 2 mėnesiams. Vėliau verslininkas išleistas į laisvę už 50 tūkst. eurų užstatą. Jei bus įrodyta, kad jis tikrai per kitus asmenis siekė paveikti STT pareigūnus, šią sumą verslininkas, matyt, praras.
