Pasak politologijos ekspertų, nepaisant viešos G.Nausėdos retorikos, prezidentas stokoja iniciatyvų tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. O tai, savo ruožtu, gali lemti keletas priežasčių.
Kalbėjosi, tačiau apie ką?
Penktadienį prezidentas paaiškino, kad pokalbio su Baltarusijos prezidentu metu buvo aptarti net keli klausimų blokai, tarp kurių buvo tiek koronaviruso, tiek Astravo atominės klausimai.
Pasak politologo, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Vytauto Dumbliausko santykius su kaimynine valstybe ir tikrai nemaža valstybe palaikyti reikia. Santykių palaikymas svarbus ir dėl ekonominių sumetimų.
„Žinoma, atviras klausimas, kas to pokalbio metu buvo aptarta, nes A.Lukašenka pokalbio turinį Baltarusijos spaudoje nušvietė vienaip, mūsų prezidentas – kitaip.
Prisiminkime, kad Baltarusija per Klaipėdos uostą plukdo daug krovinių, mūsų ekonominis interesas čia yra nemažas“, – pastebėjo V.Dumbliauskas.
Stokoja iniciatyvos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Norkevičius atkreipė dėmesį, kad nors iš Prezidentūros aidi politiniai pasisakymai, realaus veikimo, susijusio su aiškios prezidento pozicijos atskleidimu, trūksta.
„Prezidento retorika kol kas tokia, kokią mes matome viešai, dėl įvairių priežasčių, tiek susijusių su vidaus politika, tiek susijusių su užsienio politika, galėtų būti aktyvesnė, nutaikyta į visas sritis, rodant konkrečią savo poziciją, nes šiuo metu mes labiau matome prisitaikymą prie esamos padėties, išlaikant status quo, bet didesnės iniciatyvos iš prezidento ženkliai trūksta“, – kalbėjo politologas.
Lemia kelios priežastys
Atsakymą, kodėl prezidentui trūksta aiškaus ir apibrėžto veikimo, pasak politologų, lemia tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs veiksniai.
„Visų pirma, supraskime, kad mūsų prezidentui nėra lengva, nes jis pagal mūsų valstybės taisykles yra keistoje situacijoje. Pagal įstatyminę sąrangą prezidento institucija Lietuvoje yra keista – ji atitraukta nuo Vyriausybės, o, galvojant apie Seimo darbą, prezidentas gali vetuoti įstatymus, bet veto Seimas gali atmesti.
Taigi, prezidentui objektyviai nėra lengva. Bet, galvojant apie subjektyvų vertinimą, mes Lietuvoje matėme įvairių prezidentinio veikimo pavyzdžių. Algirdas Mykolas Brazauskas buvo gana pasyvus, aktyviausia buvo Dalia Grybauskaitė. Konstitucijos suteiktas galias dabartinis prezidentas naudoja, bet asmeninio aktyvumo jis iš tiesų nerodo“, – savo poziciją apibrėžė MRU docentas.
Jam antrino ir VDU politologas, pastebėdamas, kad prezidento pasisakymai iš tiesų priklauso ir nuo pačios asmenybės noro įsitraukti į vieną ar kitą politinį veikimą.
„D.Grybauskaitės atveju mes matėme ryškų įsitraukimą ir norą įsitraukti į vidaus politiką, o ne tik kas jai priklausė pagal Konstituciją, tai yra užsienio politika.
G.Nausėdos atveju kol kas, nors, žinoma, dar nepraėjo nė metai nuo jo inauguracijos, nematome didesnės iniciatyvos vienoje ir kitoje pusėje. Vyksta tiesiog esamų procesų palaikymas ir kalbėjimas daugiau bendromis frazėmis, o ne pozicijos pademonstravimas“, – teigė M.Norkevičius.
Prezidento vaidmuo koronaviruso valdyme
VDU politologas M.Norkevičius akcentavo, kad į prezidento veikimą koronaviruso sukeltos krizės valdyme žiūrėti vertėtų dvejopai. Jeigu prezidentas mato, kad operacijų vadovas elgiasi teisingai ir visa komanda su koronaviruso tendencijomis kovoja sėkmingai, tai kištis ir nereikėtų, siekiant neįnešti diskusijos, kuri galėtų būti bereikalinga.
Tačiau jeigu prasidėtų situacijos nevaldymas ir mes nematytume prezidento įsikišimo, tada, anot M.Norkevičiaus, jau būtų galima traktuoti tai, kad prezidentas nenori veltis į situaciją, kuri visuomenėje būtų vertinama kontroversiškai.
„Šiuo metu kadangi situacija šalyje yra suvaldyta, prezidento išstojimą kalbėti apie tą patį, apie ką kasdien kalba Vyriausybė, galima būtų laikyti pertekliniu dalyku.
Iš kitos pusės kai kuriems Lietuvos piliečiams trūksta vadovo pozicijos išsakymo, nes kitose šalyse labai aktyviai be Vyriausybės, be specialiųjų vadovų pozicijų atsiranda ir šalies vadovo pozicija.
Lietuvoje to kažkiek trūksta, bet mūsų šalies atveju tai lemia ir gerai suvaldyta situacija, kai dar vieno politiko kalbėjimas būtų perteklinis“, – sakė jis.
