Šį antradienį Seimas skaldė antausius. Slaptu balsavimu tautos išrinktieji atmetė tris kandidatūras į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus – Seimo pirmininko V.Pranckiečio siūlytą I.Danėlienę, prezidento teiktą G.Lastauskienę ir laikinosios Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkės S.Rudėnaitės pasiūlytą A.Norkūną.
Be to, parlamentarai nepritarė prezidento G.Nausėdos siūlymui S.Rudėnaitę skirti nuolatine AT vadove, nors atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
Šalies vadovas šiuos abu sprendimus siūlė tvirtinti vienu balsavimu, tačiau Seimas nesutiko ir surengė atskirus.
Nors toks kandidatų į aukštus postus masinis išbrokavimas iki šiol negirdėtas, tai buvo galima prognozuoti.
Juk, tarkime, V.Pranckietis į bet kokį postą gali teikti nors Romos popiežiaus kandidatūrą, ją vis viena sudegins valstiečių vedlio R.Karbauskio asmeninis kerštas.
Tuo metu G.Nausėdos siūlytoms kandidatūroms buvo pranašaujama liūdna baigtis ant kitų sąskaitų laužo.
Valdantiesiems šis balsavimas buvo palanki proga atkeršyti už tai, kad prezidentas atmetė premjero S.Skvernelio patarėjo L.Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.
Tada prezidentas savo ruožtu keršijo valdantiesiems už tai, kad jie nepakluso reikalavimui atstatydinti susisiekimo ministrą J.Narkevičių.
O niekuo dėtas patyręs teisėjas A.Norkūnas tiesiog tapo atsitiktine grupinės egzekucijos auka.
Bet prezidentą ir Seimo pirmininką į kampą statė ne vien valdantieji.
Įtikinama kandidatūroms nepritarusiųjų slaptame balsavime Seimo narių persvara prieš balsavusius „už“ rodo, kad pirštus prikišo dalis opozicijos.
Atrodo, kad tai pirmiausia buvo konservatoriai, kuriems G.Nausėda tikrai nėra ir nebus toks sąjungininkas kaip D.Grybauskaitė, veikiau politinis konkurentas.
Po šio smūgio šalies vadovas parlamentą netgi apkaltino pažeidus Konstituciją, darant gėdą Lietuvai ir griaunant teisinę valstybę.
O Seimo etikos sargams Prezidentūra atsiuntė raštą, kuriame aiškino, kad, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus, S.Rudėnaitę parlamentarai galėjo atleisti tik perkeldami į aukštesnes pareigas, o ne be jokio pagrindo.
Kažkodėl Prezidentūra užmiršta, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, todėl lemiamas balsas visada priklauso Seimui.
Kita vertus, užkulisiuose dalis ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovų tvirtino, kad neigiamą Seimo reakciją visų kandidatų į KT atžvilgiu lėmė ne tik politiniai žaidimai, bet ir tai, kad pačios kandidatūros buvo silpnos.
Be to, ir V.Pranckietis, ir Prezidentūra esą iš esmės jų su Seimu nederino, o tiesiog nuleido iš viršaus.
Negana to, G.Nausėdos patarėjai prieš balsavimą vėl griebėsi tos pačios taktikos, kuri jiems ne kartą pakišo koją ir anksčiau, – skambino telefonu įvairiems Seimo nariams ir pamokslavo, kaip jie turi balsuoti.
Kad ir kaip būtų, šios rietenos nežinomybėje pakabina net du aukščiausius teismus.
Be to, galima spėti, kad Prezidentūros ir valdančiųjų rietenos laukia ir dėl kitų svarbių kadrinių klausimų. Pamatysime.
O kol kas prezidentas, apskundęs Seimo sprendimą dėl S.Rudėnaitės, pažadėjo vėl teikti G.Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjus. Taigi demonstruoja nesitrauksiantis nė per žingsnį.
Juolab kad penktadienį Seimo etikos sargai vis dėlto pripažino, jog parlamentas suklydo spręsdamas dėl S.Rudėnaitės atleidimo, ir pasiūlė perbalsuoti.
Šią savaitę su valdančiaisiais susikibo ir opozicija. Valdantieji, diriguojami premjero S.Skvernelio ir R.Karbauskio, blokavo opozicijos bandymus ketvirtadienį surengti Seimo posėdį.
Tačiau opozicija, pasinaudodama savo teise, surinko reikalingą parašų skaičių ir vis viena sušaukė posėdį, į kurį kvietė ir premjerą. Tuomet R.Karbauskio nurodymu nei valstiečiai, nei jų partneriai salėje nepasirodė, palikdami opoziciją posėdžiauti pačią su savimi.
Paaiškinęs, kad dabar yra svarbesnių reikalų nei politiniai žaidimai, S.Skvernelis irgi atsisakė atvykti į posėdį, o į kai kuriuos opozicijos klausimus atsakė nuotoliniu būdu Vyriausybės valandos metu.
Opozicija, žinoma, puolė šaukti, kad taip valdantieji niekina ir menkina visą Seimą, pamina konstitucines opozicijos teises ir savo pareigas. Esą valdantieji nenori suteikti opozicijai tribūnos remti prie sienos valdžią nepatogiais klausimais apie jos bėdas tvarkantis su pandemijos padariniais.
Valdantieji, aišku, atrėžė, kad pati opozicija tik reklamuojasi prieš rinkimus, o kartu gaišinti brangų laiką.
Išties, opozicija prieš artėjančius Seimo rinkimus bando surasti kuo daugiau progų pati rodytis viešojoje avanscenoje ir dar pliekti valdančiuosius. O pastarieji tokius bandymus mėgina torpeduoti. Bet sunku pasakyti, kaip ir vienų, ir kitų veiksmus įvertins rinkėjai.
Pavyzdžiui, ar iš tiesų valdantiesiems vertėjo boikotuoti teisėtai sušauktą Seimo posėdį? Juolab kad jame buvo surengta diskusija dėl problemos, kuri tūkstantį kartų svarbesnė nei visos šios rietenos, – kaip padėti gelbėtis pavojingai grimztančiai šalies ekonomikai.
Per šią diskusiją kalbėję ekspertai ir verslo atstovai su nerimu skelbė, kad valdžios skambiai pažadėta pagalba verslui ar net atlyginimų didinimas medikams kol kas lieka daugiausia popierinė – stringa biurokratiniuose kanaluose, o politinės valios stinga.
Be kita ko, daug kritikos sulaukė ir tos paramos skirstymo planai.
Žodžiu, per Seimo posėdį valdžia turėjo papildomą progą apginti savo pozicijas, konkrečiai paaiškinti visuomenei, ką daro, kartu apraminti spirgančią opoziciją.
