Bet užslinkusi pasaulį gąsdinanti koronaviruso pandemija ėmė gerokai koreguoti žmonių nuotaikas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad į bedugnę ritęsi politikai per krizę ėmė ropštis aukštyn.
Ar šalį užklupusios negandos taps valdančiųjų sėkmės bilietu būsimuose rinkimuose? Ar dabartinė valdžia tvirtai šį bilietą laiko savo rankose, ar po karantino galintis atslinkti sunkmetis viską pakeis?
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos instituto vadovas Virgis Valentinavičius mano, kad visuomenės nuomonės apklausose matomi pokyčiai leidžia kalbėti tik apie atskirų politikų renesansą.
Anot politikos eksperto, kol kas sunku įžvelgti, kad dabartinė krizė išspręstų visas iki tol buvusias valdančiųjų problemas.
„Matome tik S.Skvernelio ir nežymų valdančiųjų atsigavimą, bet kol valstiečiams atstovaus Ramūnas Karbauskis su Agne Širinskiene, sunku patikėti, kad pandemija permuštų šitų politikų patrauklumo stoką.
Labai nustebčiau, jeigu jų reitingai kaip nors reikšmingai atsitiestų“, – skeptiškas V.Valentinavičius.
Anot pašnekovo, vienintelis valstiečių šansas ir vėl yra S.Skvernelis.
Vis dėlto krizės akivaizdoje stebimas Vyriausybės vadovo renesansas nebūtinai gali būti naudingas valstiečiams: „Dar visai neseniai S.Skvernelis siūlėsi socialdemokratams, bet niekam tada nereikėjo premjero su menkstančius populiarumu.
Tačiau negali žinoti, kaip situacija gali keistis, kai premjero reitingai pradėjo stiprėti. Tvirtėjančios jo pozicijos atveria ir platesnes galimybes rinktis. Nes valstiečiai su R.Karbauskiu ir A.Širinskiene nėra dovana net ir geriausiai susiklosčius aplinkybėms.
Jei S.Skvernelis atsigaus tiek, kad ir vėl taptų patrauklaus socialdemokratams, tai visko dar gali būti.
Pandemijos suvaldymas užsiskaitys S.Skverneliui, galbūt Aurelijui Verygai, bet ne valstiečiams ir ne tiek, kiek pranašauja R.Karbauskis“.
S.Skvernelis pasikeitė ir tai išėjo į naudą
Kas premjerui padeda susigrąžinti išblėsusį populiarumą? V.Valentinavičius neabejoja, kad premjero autoritetą reanimuoja nepaprastoji padėtis ir gana efektingai valdoma pandemija.
„Tai jo, kaip buvusio policininko, stichija.
Dabartinė situacija savotiškai panaši į nuožmų Igorio Molotkovo gaudymą, kai ant kojų buvo sukeltos gausios policijos pajėgos. S.Skvernelis gerai jaučiasi tokios pusiau karinės situacijos aplinkybėmis, jis išsigandusią publiką sugeba įtikinti, kad valdo situaciją“, – svarstė universiteto dėstytojas.
V.Valentinavičius taip pat pastebėjo, kad premjerui ypač į naudą išėjo buvusio jo patarėjo Skirmanto Malinausko pasitraukimas. „Nuo tada matyti pasikeitusi premjero komunikacija. Mes daugiau nebematome tokių karštakošiškų priepuolių, kurie premjerą ištikdavo anksčiau, kai jis Seimo salėje užsipuldavo opoziciją.
S.Skvernelis, ypač lyginant jį su R.Karbauskiu, tapo mažiau agresyvus, labiau taikingas. Jis aiškiai laimi iš to, kad tampa labiau teisingas už daugumą kitų valstiečių“, – kalbėjo M.Romerio universiteto dėstytojas.
Tiesa, V.Valentinavičius nėra tikras, ar tokia S.Skvernelio laikysena nėra laikina: „Nežinau, ar tai nėra laikinas dalykas, bet nuo S.Malinausko pasitraukimo S.Skvernelis tiesiog yra kitoks ir tai jam yra į naudą.
Bet toliau klausimas, kiek tas pandemijos poveikis truks? Nes viena yra ekstremali padėtis ir pandemija, kita – galimos ekonominės krizės suvaldymas. Šiuo atveju S.Skvernelio galimybės nėra tokios geros, kaip gaudyti I.Molotkovą“.
Prisimins ir buvusias nuodėmes
Anot V.Valentinavičiaus, jau dabar matyti, kad verslui pažadėta finansinė pagalba yra pakibusi ore. „Jau ir anksčiau esame matę įvairių premjero iniciatyvų, kurios vėliau krito veidu į dulkes. Tai ir naujų prekybos centrų kvietimas ir vadinamųjų vaučerių sistema ir kitos iniciatyvos, iš kurių nieko gera neišėjo“, – priminė politikos žinovas.
Jis neabejojo, kad pandemijai pasitraukus į antrą planą, į politinę šalies darbotvarkę sugrįš ekonomikos bei kiti klausimai, kur S.Skvernelis nėra toks stiprus. „Tada premjero reitingams augti dirva nebus tokia palanki“, – įsitikinęs V.Valentinavičius.
Pašnekovas sutiko, kad kol kas premjeras turi galimybių žarstyti pažadus įvairioms socialinėms grupėms, gali net mėginti problemas spręsti skolintomis lėšomis.
„Galima totaliai prasiskolinti ir taip laimėti rinkimus. Bet ką reikės daryti, jei netyčia laimėsi rinkimus? Aš vis dėlto tikiuosi, kad tokios neatsakomybės nėra ir premjeras taip nerizikuotų“, – svarstė V.Valentinavičius.
Tuo metu, anot V.Valentinavičiaus, kitos partijos prieš Seimo rinkimus kol kas yra visiškai pasitraukusios į antrą planą – karantino metu joms sudėtinga atkreipti dėmesį į save.
„Klausimas, ar apskritai verta tai daryti, kol yra nepaprastoji padėtis.
Bet atslūgus pandemijos bangai, opozicija neabejotinai turėtų imti kelti tas problemas, kur klupo Aurelijus Veryga. Jam teks atsakyti, kaip atsitiko, kad virusas sėkmingiausiai plito sistemos, kuriai jis vadovavo ketverius metus, įstaigose? Kodėl jos tapo pagrindiniais infekcijos židiniais?
Žinoma, bus keliamas klausimas ir dėl skubiai išmokėtų priedų ministerijos ir Vyriausybės darbuotojams, kai medikai vis dar laukia pažadėtų pinigų.
Žmonės prieš rinkimus prisimins ir premjero keliuką, kuris dabar per virusą buvo primirštas. Kai tik gyvenimas ims grįžti į įprastas vėžes, atsiras šansas dabar šešėlyje tūnančiai opozicijai“.
Krizė suteikė šansą atsiskleisti
Tuo metu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis įsitikinęs, kad kylantis S.Skvernelio populiarumas į viršų prieš rinkimus timptels ir valstiečius.
Anot politologo, kartojasi ankstesnė situacija, kai prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos prisijungęs S.Skvernelis, šiai partijai atvėrė kelią į valdžią.
L.Bielinis taip pat mano, kad premjero populiarumas kyla nė vien dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių. „Jis to užsitarnavo, nes tai vienintelis aktyviai per pandemiją veikiantis politikas. Ar jis klysta, ar ne – kitas klausimas. Bet S.Skvernelio aktyvumas duoda rezultatų“, – kalbėjo politologas.
Jis teigė, kad krizė suteikė šansą premjerui atsiskleisti: „Negali sakyti, kad premjeras ištraukė laimingą bilietą. Tai labiau egzaminas, parodęs, kad S.Skvernelis sugeba spręsti rimtas problemas.
Jeigu tai būtų atsitiktinis lyderis, matytumėme pasimetimą. Bet, panašu, S.Skvernelis išlaikė gana sudėtingą egzaminą. Jis pademonstravo, kad gali spręsti problemas ir tai jo palankiam įvaizdžiui gali turėti ilgalaikį poveikį“.
Anot L.Bielinio, per šiandieninę krizę šansą pataisyti savo reikalus turėjo ne tik S.Skvernelis, bet ir kiti politikai. „Bet kur dabar yra Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis? Mes jį praktiškai užmiršome, nors jis turėjo šansą sublizgėti. Opozicija irgi praleido progą šiomis aplinkybėmis ne vien kritikuodama valdžią, bet ir pasiūlydama kokius nors bendrus veikimo būdus“, – dėl neišnaudotų progų stebėjosi politologas.
Tačiau L.Bielinis pripažino, kad jei Vyriausybei pavyko suvaldyti pandemiją, tai dar nežinia, kaip jai seksis valstybę vairuoti po jos.
„Matyti, kad su ekonomika bus sunkumų. Kaip Vyriausybei seksis ją gaivinti, dar sunku pasakyti. Šiandien aišku tik tai, kad valstiečiams būtų geriau, jei rinkimai vyktų dabar“, – mano politikos universiteto profesorius.
Lyderiai mylimi kol tęsiasi krizė
Tai, kad krizės gali sutvirtinti lyderių autoritetą patvirtina ir istorijos pavyzdžiai. „Bet lyderiai dažniausia palankiai vertinami tik krizės metu“, – pastebėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas.
Politologo nuomone, kol kas sudėtinga vertinti, ar dabartinis premjero reitingo kilimas turi ilgalaikę tendenciją, nes pastaruoju metu visuomenei buvo pristatyti dviejų pagal skirtingą metodologiją atliktų tyrimų duomenys.
„Žiūrint į apklausą, kurioje fiksuotas veiklos vertinimas, galima teigti, kad pasitikėjimas lyderių veikla išauga krizinėse situacijose, aišku, jeigu tai nėra ekonominė krizė. Tai vadinama susibūrimo aplink vėliavą (lyderį) efektu. Istoriškai krizių lyderiai yra ilgiau atsimenami ir pozityviau vertinami“, – pastebi G.Česnakas.
Tarp tokių palankiai krizių priešakyje atsidūrusių palankiai vertinamų lyderių politologas paminėjo buvusį britų premjerą Vinstoną Čerčilį, JAV prezidentus Frankliną Delaną Ruzveltą ir Džoną Kenedį.
„Bet V.Čerčilio pavyzdys rodo, kad krizės lyderiai yra palankiai vertinami tik krizės metu. Iš karto po pergalės Antrajame pasauliniame kare vykusius parlamento rinkimus V.Čerčelis pralaimėjo“, – priminė G.Česnakas.
Anot politologo, šiuo metu visas visuomenės dėmesys buvo sutelktas į pandemiją ir į tuos politikus, kurie sprendė su ja susijusias problemas.
Bet G.Česnakas neabejojo, kad po kurio laiko situacija gali pasikeisti:„Šiuo metu visa žiniasklaida ir informacijos srautas sukasi apie koronavirusą, visos kitos žinios yra paraštėse, o skandalai mažiau svarbūs.
Gyventojams dabar svarbiausia išlikti, o visa žiniasklaida būtent ir susiltekusi į koronaviruso grėsmę.
Kai išlikimo poreikis bus patenkintas, atsiras kiti poreikiai, pirmiausia – ekonominiai. Kai žiniasklaida pradės mažiau dėmesio skirti kovai su koronavirusu, tuomet atsiras erdvė ir opoziciniams lyderiams būti išgirstiems“.
Anot G.Česnako, opozicija dabar negali pernelyg atvirai oponuoti, nes susitelkimo metu jos nesuprastų rinkėjai. „Todėl opozicija ir kiti politikai yra priversti veikti per socialinius tinklus – būti matomi savo „burbuluose“, bet tie „burbulai“ ir taip balsuos už savo lyderius.
Kitų rinkėjų pritraukimas, kol nesibaigs sveikatos krizė, opozicijos ar mažoms partijoms liks sudėtingas“, – mano politologas.
G.Česnakas įsitikinęs, kad S. Skvernelio, kaip ir A.Verygos reitingai, smuks ir gana greitai: „Vėl bus prisiminti skandalai ir problemos, apie kurias šiuo metu mažai kalbama. Reitingų nuosmukį pagreitins prasidedanti ekonominė krizė.
Seimo rinkimai spalį vyks ekonominės krizės šešėlyje, o svarbiausi klausimai bus būtent ekonominiai.
Opozicinės partijos vis labiau kritikuos Vyriausybę dėl padarytų klaidų dorojantis tiek su ekonomine krize, tiek su pandemija – dėl priemonių medikams trūkumo, sveikatos priežiūros institucijų veiklos.
Dešinesnės ar marginalesnės partijos kritikuos Vyriausybę, kad ji ėmėsi neproporcingų veiksmų ir taip sužlugdė ekonomiką, nes priemonės buvo neadekvačios susirgusiųjų ir mirusiųjų nuo viruso skaičiams.
Taigi, visuomenės meilė krizių lyderiams tęsiasi tik to, kol tęsiasi krizė“.
