Taip galima vertinti naują skandalą – STT sulaikė tris advokatus ir jų ginamą verslininką, bet po dviejų parų visi sulaikytieji buvo paleisti, nes teismas atmetė teisėsaugos prašymą suimti advokatą G.Danėlių dviem savaitėms, o jo klientą A.Petrošių – mėnesiui.
STT jau yra sukurpusi tiek skambiai pradėtų ir tyliai subliūškusių bylų, kad joms surašyti reikėtų ne vienos jaučio odos. Vis dėlto naujausias skandalas bado akis anksčiau neregėtomis aplinkybėmis.
Sulaikyti tris advokatus – jau savaime išskirtinis įvykis. Atrodytų, tam turi būti labai rimtos priežastys. Bet kas paaiškėjo?
Ogi kad advokatas G.Danėlius, Nacionalinio kraujo centro (NKC) byloje ginantis verslininką A.Petrošių, pasiskundė tyrėjai V.Kerbelienei, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš jo klientą vykdęs STT pareigūnas R.Martišius galimai nusižengia įstatymams, ir pateikė šį teiginį pagrindžiančios informacijos.
Jei advokato nurodyti faktai būtų įrodyti, ant teisiamųjų suolo, ko gero, turėtų sėstis pats STT pareigūnas. Mat G.Danėlius gavo R.Martišiaus susirašinėjimo su kolegomis duomenis, kurie rodo, kad pareigūnas užsuko į teisėjo kabinetą ir spaudė šį suimti A.Petrošių.
Aiškėja, kad galėjo būti ir dar pavojingesnis STT pareigūno nusižengimas teisei – jis galimai perdavinėjo kriminalinės žvalgybos informaciją apie Nacionalinį kraujo centrą suinteresuotam asmeniui – Latvijos verslininkui, kurį G.Danėlius įtaria užsakius šį tyrimą.
Tai advokato kliento A.Petrošiaus bylai esminga informacija – jis įtariamas padėjęs buvusiai NKC vadovei J.Bikulčienei piktnaudžiauti siekiant su bendrininkais monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje ir išstumti iš rinkos užsienio konkurentus.
Bet jei pasitvirtintų ši informacija, byla apsiverstų aukštyn kojomis. Advokatas įtaria, kad Latvijos verslininkas, beje, galimai buvęs kadrinis KGB agentas, pats siekdamas perskirstyti kraujo plazmos rinką savo naudai, užsiundė STT ant A.Petrošiaus ir J.Bikulčienės.
Natūralu, kad jo klientui naudingą informaciją G.Danėlius perdavė ikiteisminio tyrimo tyrėjai V.Kerbelienei ir paprašė apie STT pareigūno veiksmus informuoti šios institucijos vadovus. Sunku čia būtų įžvelgti kokį nors kriminalą.
Žinoma, advokatas, rinkdamas informaciją, negali naudoti prievartos ar imtis kitų neteisėtų veiksmų, bet šiuo atveju nematyti, kad būtų pažeisti įstatymai. Galų gale net jeigu STT ir pasivaideno, kad rinkti informaciją apie jos pareigūnus jau savaime neteisėta, negi aiškinantis šias aplinkybes būtina advokatą suimti dviem savaitėms?
Kitaip kaip advokatų persekiojimu vykdant profesinę pareigą šio skandalingo atvejo nepavadinsi. Lietuvos advokatūra pasmerkė tokius STT veiksmus ir pareiškė, kad tai gali būti bandymas nuslėpti advokatų surinktus duomenis apie neteistą pareigūnų veiklą.
Čia verta atkreipti dėmesį į dar dvi aplinkybes. Įtarimai advokatams buvo pareikšti tą pačią dieną, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad kitoje byloje STT neturėjo teisės atsisakyti teikti informaciją Lietuvos advokatūrai, o po poros dienų Seimas ketino svarstyti priemones, kaip sustiprinti šios institucijos kontrolę.
Galbūt politinėmis aplinkybėmis galima aiškinti ir kodėl STT vadovas Ž.Bartkus nutarė asmeniškai įsivelti į šį skandalą – advokatus sulaikius jis iškart puolė trimituoti, kad buvo jų šantažuojamas.
Bet kas netrukus paaiškėjo? Tik advokatą G.Danėlių suimti dviem savaitėms buvo prašoma teismo, o jis net akyse nėra matęs Ž.Bartkaus. Su juo kalbėjosi kitas advokatas, bet irgi neaišku, kaip būtų galima šantažuoti patį STT vadą faktais apie neteisėtą jo pavaldinio veiklą.
Vienaip ar kitaip, Ž.Bartkus kalbėjo daugiskaita apie visus sulaikytus advokatus, todėl, atrodytų, visai pagrįstai su juo nė nesusitikęs G.Danėlius reikalauja bent atsiprašyti.
Aišku, vargu ar pats advokatas tikisi tokio stebuklo. Kad ir kiek pridarytų nekaltai tampomam žmogui žalos STT, geriausiu atveju nuo jos nukentėję asmenys gali tikėtis, kad tyrimas bus tyliai numarintas. Dar niekada STT nėra pripažinusi neteisėtų savo pareigūnų veiksmų.
Antai penkerius metus tęsiasi Utenos mero A.Katino teisinis persekiojimas už tai, kad jis neva neteisėtai paprašęs suremontuoti buvusios Vyriausybės sekretoriato vadovės D.Žiugždienės namo stogą.
Tačiau mero kabinete sumontuota garso įrašymo įranga veikė selektyviai – lyg tyčia sugedo, kai A.Katinas, priešingai nei įtaria STT, teiravęsis, ar remontuojant namo stogą nebuvo padaryta jokių pažeidimų.
Negana to, teismui aiškinantis aplinkybes dingsta ir žvalgybą vykdęs STT pareigūnas – jis pasitraukė iš tarnybos ir išvyko į Vokietiją. Kitaip sakant, visi A.Katinui palankūs bylos galai – kaip į vandenį.
Prisiminus ankstesnius STT tyrimus galima įtarti, kad ir NKC byloje lendant baltiems tyrimo siūlams surengta ataka prieš juos pešiojančius advokatus vadovaujantis principu, jog geriausia gynyba – puolimas.
Tik mėginimai nutildyti advokatus jau dvelkia net Konstitucijos pažeidimais. Juk beveik du mėnesius buvo klausomasi advokatų pokalbių su klientais telefonu ir advokatų kontoroje. Jiems padaryta ir didžiulė reputacinė žala sulaikant ir kaltinant šantažu. Kas atsakys, jei ir šie įtarimai subliūkš, kaip nutiko dešimtyse kitų bylų?
