Didžiausią šios sumos dalį – 94 370 eurų – sudaro nesumokėtas atlyginimas už daugiau kaip 5 metus, kai A.Šimaitienė teisme bandė įrodyti, kad jai metami kaltinimai yra nepagrįsti.
Apie šią Vilniaus teisėją visuomenė sužinojo 2006 metų pradžioje, kai teisėsaugininkai ją ir teismo sekretorę Jolantą Rutkauskienę apkaltino piktnaudžiavus tarnyba ir klastojus dokumentus byloje dėl buto privatizavimo.
Užkliuvo senas sprendimas
Teisėsaugininkams užkliuvo A.Šimaitienės dar 2002-ųjų birželį išnagrinėtos civilinės bylos sprendimas, kuriame buvo įrašytas asmuo, nedalyvavęs teismo posėdyje.
Nors teisėja kaltę neigė, vasario 21 dieną prezidentas Valdas Adamkus nušalino A.Šimaitienę nuo pareigų ir leido ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Nuo tos dienos teisminė karuselė įsisuko visu smarkumu, o 2009 metais prasidėję teismai tęsėsi iki pat 2017 metų: A.Šimaitienė buvo nuteista, išteisinta, jos byla nutraukta dėl senaties, po to iškelta nauja, kol galiausiai ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti.
Atleido nesulaukusi pabaigos
Nors buvusiai teisėjai ir teko susimokėti 7530 eurų baudą, ji skunde Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) teigė, kad vis dėlto nuo 2006 metų vasario 21-osios, kai V.Adamkus nušalino ją nuo pareigų, iki 2011-ųjų liepos 11-osios, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė ją atleido pažeminus teisėjo vardą, valstybė su ja elgėsi neteisingai.
A.Šimaitienė teismui teigė, jog Teisėjų tarybos sprendimas rekomenduoti prezidentei atleisti ją iš pareigų buvo niekuo nepagrįstas, kaip ir pats D.Grybauskaitės dekretas, kuriame ji teigė, kad atleidžiama teisėja „buvo aplaidi ir skubotai elgėsi nagrinėdama bylas apie butų privatizavimą privačiai šaliai naudingomis sąlygomis, žemės grąžinimo ir kitas su nekilnojamuoju turtu susijusias bylas, rėmėsi neegzistuojančiais dokumentais ir melagingais liudytojų parodymais“.
A.Šimaitienės nuomone, tokias išvadas Teisėjų taryba ir D.Grybauskaitė padarė per anksti, nes 2012 metų gegužę Aukščiausiasis teismas apkaltinamąjį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį panaikino, o bylą nutraukė dėl senaties.
Lietuvoje pinigų nepriteisė
Nors tai nereiškė, kad buvusi teisėja yra nekalta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, A.Šimaitienė šventė pergalę. Ji kreipėsi į teismą prašydama sumokėti jai atlyginimą už daugiau kaip penkerius metus nuo nušalinimo iki atleidimo dienos ir apskundė jai nepalankius teismų administracijos sprendimus bei su jais susijusį D.Grybauskaitės dekretą.
Prasidėjo dar vienas teismų maratonas, kuriame A.Šimaitienė reikalavo jai sumokėti 322 874 litus (94 370 eurų) neišmokėto atlyginimo ir 100 674 litus (29 155 eurus) nesumokėto socialinio draudimo.
Civilinę bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas A.Šimaitienės ieškinį atmetė.
Pagrindinis teismo motyvas – buvusi teisėja nebuvo išteisinta, jos byla buvo nutraukta suėjus senačiai, todėl negalima konstatuoti, kad A.Šimaitienės nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas.
Nepatiko kolegijos sudėtis
Toks sprendimas buvusios teisėjos netenkino, ji kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir paprašė ne tik naikinti Panevėžio teisėjų sprendimą, bet ir kreiptis į Konstitucinį teismą, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad jie pateiktų savo išaiškinimus.
„Tai susiję su nekaltumo prezumpcijos principu“, – teigė A.Šimaitienė.
Lietuvos apeliaciniame teisme A.Šimaitienės skundas dar net nepradėtas nagrinėti susidūrė su kliūtimis. Dėl pažinties su buvusia teisėja nuo skundo nagrinėjimo iš karto nusišalino du iš trijų paskirtų teisėjų, todėl teismo pirmininkui teko sudaryti naują teisėjų kolegiją, tačiau A.Šimaitienė suabejojo jos šališkumu ir nesėkmingai bandė nušalinti.
O Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo toks pat kaip ir jų kolegų iš Panevėžio – visos buvusios teisėjos pretenzijos atmestos, nes bylos nutraukimas nereiškia jos išteisinimo.
Praėjus vos mėnesiui po šio sprendimo D.Grybauskaitė du iš A.Šimaitienės bylą nagrinėjusių teisėjų paskyrė dirbti į Aukščiausiąjį teismą, o kai šis atsisakė priimti jos kasacinį skundą, nusprendė, kad tai padaryti teismui liepė ne kas kitas, o pati prezidentė.
„Šie teisėjai buvo paaukštinti, nes tinkamai įvertino D.Grybauskaitės dekretą dėl mano atleidimo“, – EŽTT teigė A.Šimaitienė.
Įvertino ir moralinę žalą
EŽTT pripažino, kad Lietuva dėl netobulų įstatymų pažeidė A.Šimaitienės teises į teisėtus lūkesčius, kad nesumokėto atlyginimo ji gali tikėtis, jei teismas nepriims jos atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio, ir nusprendė, jog daugiau nei penkerius metus nedirbusiai moteriai vis dėlto priklauso jos atlyginimas, nors ji teisme ir nedirbo.
Be to, EŽTT nutarė, kad A.Šimaitienė per visus nedarbo metus patyrė psichologinių išgyvenimų, už kuriuos jai iš Lietuvos kaip kompensaciją priteisė 6500 eurų. Dar 5000 eurų valstybė turės sumokėti už buvusios teisėjos bylinėjimąsi teismuose.
