Nors Vilniaus oro uostas per karantiną virto kino teatru po atviru dangumi, kai kurie lietuviai vis tiek rado būdų ištrūkti iš šalies.
Tai rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys.
Kovo viduryje šalies sienos buvo uždarytos ne tik norintiems atvykti, bet ir išvykti.
Lietuvos piliečiai išvykti galėjo įrodę, kad grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją ar darbo vietą. Be didesnių apribojimų šalies sieną galėjo kirsti įgulų ar ekipažų nariai, dirbantys tarptautinius komercinius gabenimus vykdančiose įmonėse, taip pat gavę asmeninį VSAT vadovo leidimą.
Nuo kovo 16 iki balandžio 22 dienos išimtimis pasinaudojo ir iš Lietuvos išvyko 14 382 žmonės. Kaip ir kur keliavo lietuviai? Kur jie galės patraukti atsivėrus sienoms?
Keleivių dar nepasigedo
Dauguma keliautojų išvykti rinkosi Klaipėdos jūrų uostą.
Kiek daugiau nei per mėnesį iš jo išplaukė beveik 5,6 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Į Švedijos ir Vokietijos uostus keleivius plukdančios bendrovės „DFDS Seaways“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Vaidas Klumbys paaiškino, jog skirtingais mėnesiais keltais plaukiančių keleivių srautas nevienodas, todėl negali sakyti, kad per karantiną jis būtų sumažėjęs.
Tiesa, kai išvykimo galimybės buvo ribotos, keliaujančiųjų apsipirkti ar turistų nebuvo.
„Parduodami bilietus klausdavome keleivių, ar jiems nekils kliūčių išvykti, ar jie turi visus dokumentus, ir siūlydavome pasitarti su pasieniečiais“, – „Lietuvos rytui“ sakė įmonės atstovas.
V.Klumbys neatmetė, kad tarp išvykstančiųjų galėjo būti ir naujai darbą užsienyje susiradusių lietuvių, tiesa, į tai nesigilinama: „Mums užtenka, kad žmogus turi dokumentus, kurie patvirtina, jog jis gali išvykti. Daugiausia plaukė tolimųjų reisų vairuotojai, laivų įgulos nariai, laivų remonto brigados, dirbantys statybose, vėjo jėgainių parkuose.“
Ir skrido, ir važiavo
Nors dauguma komercinių skrydžių buvo atšaukti, iš Lietuvos vis dėlto sugebėjo išskristi 4,7 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia keleivių rinkosi Vilniaus oro uostą.
Populiariausios kryptys – Jungtinė Karalystė, Vokietija, Turkija, Ukraina ir Baltarusija.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius užsiminė, kad pirmieji atnaujinti skrydžiai galėtų būti į Latviją, Vokietiją ir Lenkiją.
Premjeras Saulius Skvernelis perspėjo, kad bus skraidoma į tas šalis, kurios nėra koronaviruso židiniai.
Per karantiną keliauta ir sausumos keliais, tiesa, neaktyviai. Antai į Latviją išvyko 595 Lietuvos piliečiai, į Kaliningradą – 655, į Lenkiją – 201. Daugiausia asmenų – 2635 – automobiliais keliavo į Baltarusiją. Nežinia, ar tai buvo jų galutinis kelionės tikslas, ar tik tarpinė šalis.
Darbą prarado minios
Dėl karantino Lietuvoje darbą prarado tūkstančiai žmonių, o kai kuriose Skandinavijos šalyse režimas buvo švelnesnis ir darbo jėgos joms trūko net ir siaučiant koronavirusui.
Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios iki balandžio 27-osios darbo neturinčių asmenų Lietuvoje padaugėjo 33,7 tūkst., arba 20,9 proc.
Praėjusią savaitę darbo ieškojo per 194 tūkst., arba 11,3 proc., darbingo amžiaus žmonių.
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, darbo tėvynėje ieško ir užsienyje anksčiau darbavęsi lietuviai. Tiesa, per karantiną tokių užregistruota tik keliasdešimt.
Užimtumo tarnyba per karantiną buvo sulaukusi sezoninio darbo pasiūlymų iš Švedijos ir Norvegijos.
„Dėl apribotų galimybių keliauti mūsų tarnyba netarpininkavo įdarbinant lietuvius užsienyje. Galbūt jie dėl darbo susitarė patys“, – sakė M.Jankauskienė.
Neskuba siūlyti išvykti
Dėl koronaviruso ir daugelyje valstybių atsiradusių suvaržymų veiklą teko pristabdyti ir darbą užsienyje siūlančioms agentūroms.
„Mums atrodė neetiška siūlyti darbą užsienyje, kai išvykimas dėl karantino smarkiai apribotas. Laikomės pozicijos, kad šiuo įtemptu ir nesaugiu metu nereikia skatinti žmonių kur nors vykti.
Darbuotojų užsienyje reikia, ypač jų trūksta žemės ūkio sektoriuje, bet patenkinti šio poreikio tiesiog nėra techninių galimybių, nes žmonės negali keliauti.
Manau, kad situacija gali gerokai keistis, kai bus galima saugiai keliauti“, – kalbėjo darbą Olandijoje ir Vokietijoje siūlančios agentūros „Obis“ procesų vadovas Ričardas Tenenė.
Tiesa, yra besidominčių darbo užsienyje galimybėmis. Maždaug pusė interesantų yra per karantiną į Lietuvą sugrįžę emigrantai, kita dalis – darbo netekę ir perspektyvų mūsų šalyje nematantys piliečiai.
