Nieko keista. Valstiečiai ir jų vadeliojama Vyriausybė atsidūrė viešosios erdvės ir politinės galios epicentre – valdančiųjų lyderių žodis dabar svariausias, jiems tenka ir daugiausia dėmesio.
Suprantama, kad Vyriausybė pateikė ir pagrindinį gelbėjimosi planą, kuris taip pat yra visų dėmesio centre.
Būtent dėl to valdančiųjų reitingai ir politinės pozicijos pastaruoju metu gerokai tvirtesnės nei prieš krizę.
Esant tokiai situacijai kitoms politinėms jėgoms belieka stengtis, kad rinkėjai vis dėlto pamatytų ir juos. Juk rudenį – Seimo rinkimai, kurių kol kas niekas neatšaukė ir, atrodo, neatšauks.
Taigi tiek iš kairės, tiek iš dešinės skrieja ne tiktai kritika valdantiesiems, bet ir įvairūs pasiūlymai, ką esą reikėtų daryti geriau. Tai natūralu ir net sveikintina. Tiktai bėda, kad daugelis tų siūlymų – fragmentiški. Be to, ne vienu atveju kritika kunkuliuoja tik tam, kad kunkuliuotų.
Štai opozicinės partijos tik dabar pradeda kurpti ir visuomenės teismui teikti savuosius kovos su ekonomikos krize planus. Tačiau daug entuziastingiau jos stengėsi pliekti valdančiųjų užmojį rugpjūtį išdalinti po 200 eurų pensininkams ir kai kurioms kitoms socialiai pažeidžiamiausioms grupėms.
Opozicija, ko gero, pagrįstai piktinosi šiuo mėginimu už biudžeto lėšas pelnyti vienos svarbiausių rinkėjų grupių palankumą prieš rinkimus, užuot tuos pinigus greičiau skyrus tiems, kuriems jų šiuo metu labiau reikia.
Bet tuojau pat išsigandusi, kad savo kritika gali supykdyti tuos pačius pensininkus, opozicija ėmė teikti padrikus pataisymus – esą pinigus reikia dalyti dalimis, pradedant mokėti anksčiau ar netgi skirti jų daugiau.
Kad ir kaip būtų, antradienį per Seimo posėdį toms 200 eurų išmokoms visi pritarė, nors prieš tai opozicijos atstovai griausmingai piktinosi būsimu rinkėjų papirkinėjimu.
Šiomis dienomis konkrečius siūlymus, kaip gelbėti ekonomiką, pateikė ir šalies vadovas G.Nausėda, ekonomistas profesionalas, jau per prezidento rinkimus žadėjęs būti aktyvus žaidėjas būtent ekonominėje politikoje.
Tiesa, šie G.Nausėdos žingsniai irgi diskutuotini, negana to, valdantieji iškart pademonstravo, kad prezidentas ir vėl bus nustumtas į tą šešėlį, iš kurio vis mėgina išlįsti.
Prezidentūra pasiūlė iki metų pabaigos sumažinti gyventojų pajamų mokestį, kartu, žinoma, nepamiršdama įgelti ir valdantiesiems, kad jų planai gelbėti ekonomiką kol kas deramai neveikia.
Vakar prezidentas pareiškė, kad valstybė turėtų skirti tiesiogines išmokas labai mažoms įmonėms pagal pernai sumokėtų jų mokesčių dydį.
Bet G.Nausėdai nespėjus paskelbti pastarojo siūlymo valdantieji jau sukritikavo pirmąjį.
Jį iškart atmetė finansų ministras V.Šapoka, kuris su šalies vadovu kumščiuojasi jau kelinta proga.
Valstiečių vedlys R.Karbauskis irgi nepritarė prezidentui, pareikšdamas, kad dabar reikia ne mažinti mokesčius, o padidinti žmonių pajamas, žodžiu, skatinti ekonomiką taip, kaip tai dabar daro Vyriausybė.
Šios kaktomušos rodo, kad valdantieji neketina nė per milimetrą užleisti G.Nausėdai pozicijų, kurias jie vis sustiprina.
Antai atmetę šalies vadovo teikiamus kandidatus į Konstitucinį teismą (KT) bei Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkus valdantieji dabar net pasiryžę KT įrodyti, kad pats prezidentas ne pagal Konstituciją surašė savo dekretą dėl AT teisėjos S.Rudėnaitės skyrimo šio teismo vadove.
Padidėjusį valstietijos pasitikėjimą savo jėgomis demonstruoja ir tai, kad, pavyzdžiui, R.Karbauskis, kuris anksčiau žadėjo trauktis iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko bei frakcijos seniūno pareigų, pranešė, jog to nedarys.
Viena vertus, tai nieko labai nauja. Atvejus, kai šis veikėjas, pasakęs viena, padarydavo priešingai, jau būtų sunku ir suskaičiuoti.
Kita vertus, dabartinis pažadas buvo susijęs su premjero S.Skvernelio pernai pateiktu ir ne kartą pakartotu ultimatumu – arba R.Karbauskis traukiasi iš partijos lyderio posto, arba S.Skvernelis ne tik neveda valstiečių sąrašo į rinkimus, bet ir apskritai palieka jų vežimą.
R.Karbauskis šį pavasarį pažadėjo pasitraukti iš dviejų postų Seime, o premjeras vėliau tarsi ir galutinai apsisprendė vėl būti valstiečių vėliavnešiu per rinkimus.
Matyt, įsitikinęs, jog S.Skvernelis į kitus nesidairys, valstiečių vedlys nutarė, kad savo pažadų vykdyti nėra prasmės. Tiesa, jis paaiškino, kad iš postų trauktis neverta, nes dėl karantino vis tiek negali važinėti į susitikimus su rinkėjais.
Savo jėgą valdantieji rodo ir kitur, tarkime, vėl atgijusioje istorijoje dėl jų atstovės I.Rozovos apkaltos. Jie pareiškė, kad tautinės mažumos atstovei bendrauti su Rusijos atstovybe ir tartis dėl paramos tai mažumai – natūralus dalykas.
Negana to, valstiečiai pagrasino apkalta patiems purkštaujantiems opozicijos atstovams.
Ar visa tai reiškia, kad naują kvėpavimą įgijusiai valdžiai nėra ko bijoti ir belieka didinti apsukas viltingai laukiant rinkimų? Vargu.
Valdantieji turėtų melstis, kad didieji ekonominiai sunkumai, kurie užgrius po pandemijos krizės, visa jėga smogtų kuo vėliau. Geriausiai – jau po Seimo rinkimų.
