„Pradėta nagrinėti galimybė pradinėms klasėms į mokyklas grįžti nuo gegužės 25 dienos, o pagrindinio ir bendrojo ugdymo mokiniams nuo birželio 1 dienos. Aišku, reikia sulaukti Vyriausybės sprendimo, atsižvelgiant į palankią epidemiologinę situaciją ir švelninant karantino sąlygas“, – apie pokyčius informavo ministras.
Kada baigti mokslo metus, sprendžia mokyklų vadovai
Anot A.Monkevičiaus, mokyklos, atsižvelgusios į galimybes, taip pat galėtų teikti individualias konsultacijas bei švietimo pagalbą mokiniams, ypatingai abiturientams.
„Sprendimą, kada baigti mokslo metus ir pradėti vasaros atostogas, priima švietimo įstaigos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir steigėju“, – pridūrė ministras.
Paprastai pradinių klasių mokiniams ugdymo procesas trunka 175 dienas, pagrindinio ir vidurinio ugdymo – 185, o abiturientams – 163 dienos. Taigi ugdymo procesas jiems turėtų baigtis gegužės 22 dieną, jeigu ugdymo planas nebuvo koreguojamas.
Grįžimas į mokyklas nebus privalomas
Tiesa, anot ministro, grįžimas į mokyklas nebūtų privalomas ir kiekviena mokykla galėtų pasirinkti, kaip užbaigti mokslo metus.
„Manau, kad tai nebūtų kažkoks privalomas grįžimas. Tai būtų galimybė, jeigu mokykla mato ir jai tai atrodo svarbu, ir ji gali pati suorganizuoti šitą grįžimą, nes vaikams ir psichologai pataria, kad grįžimas į klases ir bendravimas su mokytojais gyvai būtų svarbus.
Valstybėje, visuomenėje mes turime palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimą, išmokti elgtis, bendrauti, o tuo pačiu suprasti, kodėl reikia laikytis įvairių taisyklių, kaip apsaugoti rizikos grupės žmones, suprasti, kas jie yra. Mes turime mokėti bendrauti saugiai“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Jis pateikė pavyzdį, kad Vilniaus licėjaus gimnazija mokslo metus jau nusprendė baigti nuotoliniu būdu ir moksleiviai ten nebegrįš į klases.
„Aš visiškai pritariu ir minčiai, kad mes turime naudoti mišrų ugdymo būdą ir sudaryti galimybes, kam reikės pabaigti mokslo metus nuotoliniu būdu“, – pridūrė A.Monkevičius.
Su sveikatos apsaugos specialistais dar bus sprendžiama, kokiomis sąlygomis mokiniai galėtų grįžti į klases, pavyzdžiui, ar reikės kaukių, ar bus mažinamos klasės. Pradinukai, pasak ministro, į mokyklas turėtų grįžti labai panašiomis sąlygomis, kaip ir darželius lankantys vaikai.
Abiturientų egzaminų grafikas nesikeičia
A.Monkevičiaus teigimu, abiturientų egzaminų grafikas jau yra suderintas ir dėl jo niekas nesikeičia.
„Dėl brandos egzaminų vykdymo, laikantis sveikatos apsaugos būtinų priemonių. Kaip ne kartą jau sakėme, kad sveikatos išsaugojimas yra mūsų prioritetas, tačiau turime atlikti ir labai svarbų brandos egzaminų organizavimo ciklą, kuris susideda iš kelių etapų.
Kaip jau ne kartą buvo skelbta, grafikas jau yra ir niekas čia nesikeičia. Egzaminų sesija prasideda birželio 22 dieną ir baigiasi rugpjūtį. Esame susiderinę ir su aukštosiomis mokyklomis priėmimo grafikus“, – sakė ministras.
„Tendencijos yra palankios ir mes sėkmingai numatėme tą galimybę egzaminų sesiją pradėti vėliau“, – pridūrė jis.
Pirmasis stojimų į aukštąsias mokyklas etapas vyks iki rugpjūčio 18-osios, antrasis turėtų baigtis rugsėjo 4-ąją, o mokslo metus aukštosioms mokykloms siūloma pradėti dar po beveik dviejų savaičių.
Galės atsisakyti pasirinktų egzaminų, vykdytojais negalės būti rizikos grupei priklausantys asmenys
Nacionalinės švietimo agentūros l.e.p. direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė pabrėžė, kad abiturientams bus sudaryta galimybė iki gegužės 18 dienos atsisakyti pasirinktų brandos egzaminų, jei bus toks poreikis.
„Yra siūlymas ir sudaroma galimybė mokiniams artimiausiu metu, t.y. iki gegužės 18 dienos, atsisakyti pasirinktų brandos egzaminų, jeigu jų poreikio nėra, svarstant apie būsimas studijas ir būsimą karjerą.
Kitas svarbus aspektas, kuris yra fiksuotas, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos detaliomis rekomendacijomis, nustatyti reikalavimai tiek pačiai vykdymo patalpai, tiek egzamino grupės ir vykdytojų grupės sudarymui“, – pokyčius vardijo ji.
Anot A.Ranonytės, egzaminų vykdytojais negalės būti rizikos grupei priklausantys asmenys.
Padėti stebėti egzaminus siūlosi studentai
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) kartu su Vilniaus universitetu (VU), reaguodami į COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius Lietuvoje, tvirtina esantys pasirengę padėti vykdant valstybinius egzaminus.
„Šiuo laikotarpiu svarbiausia užtikrinti visų mūsų sveikatą ir saugumą. Atsižvelgdami į tai, kad didelė dalis Lietuvos pedagogų patenka į rizikos grupę, manome, kad ypatingai svarbu, jog jiems būtų maksimaliai sumažintas egzaminų stebėjimo krūvis“, – teigė VU SA prezidentas Klaudijus Melys.
Tvarkos nusprendė nekeisti
Anot A.Monkevičiaus, svarstyta, ar nereikėtų keisti nuostatos, kad reikia laikyti du valstybinius egzaminus. Gal užtektų vieno, o gal tik mokyklinių?
„Įvertinę visas aplinkybes, nusprendėme nieko nekeisti. Kokia tvarka buvo, tokia galios ir anksčiau“, – žadėjo ministras. Egzaminų sesiją numatyta pradėti birželio 22 dieną, o baigti iki liepos 21-osios.
Ar egzaminai galėtų vykti lauke?
Nacionalinės švietimo agentūros l.e.p. direktoriaus pavaduotoja akcentavo, kad kol kas nėra svarstoma galimybė egzaminus organizuoti lauke. Anot jos, jie vyks įprastose patalpose – aktų, sporto salėse – tačiau užtikrinant ypatingo saugumo reikalavimus.
„Kol kas tokio siūlymo, kad egzaminai vyktų lauke, nesame svarstę, bet išlieka galimybė vykdyti egzaminus tiek klasėse, tiek didesnėse patalpose – sporto ir aktų salėse – kur būtų reikalavimai dėl atstumų, dezinfekavimo priemonių naudojimo, šių patalpų valymo.
Jie yra sugriežtinti ir pateikti tvarkos apraše, su kuriuo šiuo metu ir darbuojasi savivaldybių atstovai, vertindami, kokios yra galimybės užtikrinti mokiniams sąlygas saugiai laikyti egzaminus“, – pasakojo ji.
Jeigu vienoje patalpoje egzaminą laikys 9 asmenys, tarp jų turės tarp kiekvieno turės būti išlaikytas 2 metrų atstumas. Jeigu bus daugiau asmenų, o egzaminas vyks didesnėje patalpoje, kiekvienam turės būti skirta iki 10 kv. m ploto.
Ar per egzaminus bus privalu naudoti apsaugos priemones, priklausys nuo situacijos Lietuvoje. Jeigu išliks reikalavimas viešoje erdvėje naudoti apsaugos priemones, jas teks naudoti ir laikant egzaminus, jei ne, tuomet jas bus galima naudoti pasirinktinai.
Į darželius – nuo gegužės 18 dienos
Ministerijos vadovas taip pat informavo, kokiomis sąlygomis nuo gegužės 18 dienos duris pilnai atvers darželiai, šiuo metu priimantys tik neturinčių galimybės dirbti nuotoliniu būdu tėvų vaikus. Dabar šalyje vaikus priima 230 įstaigų, darželius lanko per 800 vaikų.
„Nuo gegužės 18 dienos numatyta galimybė darželiams teikti pilną ugdymo paslaugą ir tokių vaikų bus daugiau.
Bet labai atidžiai turime pasirengti darželių atsidarymui, pateikėme rekomendacijas, kurios labai aiškios, kaip reikėtų informuoti šeimas, susitarti su jomis, išsiaiškint, ar vaikas neserga lėtinėmis ligomis, pasirūpinti darbuotojais, kurie taip pat priklauso rizikos grupei dėl amžiaus ar lėtinių ligų“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, taip pat gyvenantiems kartu su rizikos grupėms priklausančiais asmenimis bus rekomenduojama ir toliau likti namie. Taip pat grupėse dirbti nebus kviečiami vyresnio amžiaus, sveikatos problemų turintys pedagogai – jiems bus siūloma vykdyti nuotolinį ugdymą.
Pedagogai, kurie yra pažeidžiami – vyresnio amžiaus, turintys sveikatos problemų arba jei šeimos nariai sirgo ar serga Covid-19 – neturėtų būti kviečiami dirbti grupėje. Jie ir toliau galėtų vykdyti nuotolinį ugdymą. O grupėse dirbantys jų kolegos nuotoliniu ugdymu nebeturėtų užsiimti.
Pasak ministro, darbą atnaujinę darželiai turės užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų tik vienoje grupėje, vaikai lankytų nuolat tą pačią grupę, skirtingos vaikų grupės nekontaktuotų tiek patalpose, tiek lauke. Negalės būti organizuojamos bendros veiklos kelioms grupėms.
Taip pat turės būti vertinama visų priimamų vaikų sveikatos būklė ir karščiuojantys, turintys viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių nebūtų priimami.
