Tokią nuomonę išsakęs Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas įsitikinęs, kad dėl apsaugos priemonių trūkumo gydymo įstaigos gali kaltinti tik pačios save. „Šalies medikai sėkmingai susidorojo su netikėtu iššūkiu. Vis dėlto vieną akmenuką reikėtų įmesti ir į savo daržą“, – kalbėdamas apie COVID-19 pamokas, portalui lrytas.lt pripažino profesorius.
L.Labanauskas teigė, kad iki sparčiai per pasaulį plitusios naujos infekcijos mūsų šalies gydymo įstaigos buvo labai atsipalaidavusios ir tinkamai neapsirūpino apsaugos priemonėmis, nors medikams jos privalomos ir paprasto sezoninio gripo metu.
„Prasidėjus pandemijai, paaiškėjo, kad medikams trūksta apsaugos priemonių. Kas dėl to kaltas? Juk paprastas gripas buvo kaip ir kasmet, o jo metu daktarai, slaugytojos turi būti su apsaugos priemonėmis.
Gydymo įstaigos turėjo būti apsirūpinusios per gripą būtinomis apsaugos priemonėms. Bet buvo be jų, visi buvo atsipalaidavę.
Gal taupė? Ligoninės per gripą reikalingų apsaugos priemonių neįsigijo, nors privalėjo ir čia matau didelę bėdą. To neturėtų būti.
Akivaizdu, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovai laiku nepasirūpino apsaugos priemonėmis, o kai jų ėmė trūkti, pasigirdo įvairių dejonių ir priekaištų“, – kalbėdamas apie koronavoruso pandemijos pamokas, sakė L.Labanauskas.
Gydytojų sąjungos vadovas taip pat mano, kad medikai per šį infekcijos protrūkį išmoko būti atsargesni: „Gal ir gerai, nes anksčiau buvo pernelyg drąsūs, lipo tiesiai ant patrankų.
Dabar to nedaro, įvertina riziką ir naudojasi apsaugos priemonėmis. Man susidarė įspūdis, kad Lietuvoje apsaugos priemonės buvo net aukštesnio lygmens nei reikalaujama pagal pasaulinius standartus. Kiek mačiau teko matyti per televiziją, Italijoje gydytojai būdavo tik su chirurginėmis kaukėmis, o mes ir šiuo požiūriu buvome itin stropūs“.
Tiesa, kad medikams trūksta apsaugos priemonių nenorėjo pripažinti ne tik ligoninių ir poliklinikų vadovai, bet ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Beje, pastarasis galėjo suklaidinti ir medikus, nes dar kovo pradžioje aiškino esą kaukės nereikalingos. „Kaukės nieko nesprendžia. Jų nerekomenduojama naudoti, nes jos nieko nesprendžia ir tą galiu pakartoti dar kartą“, – dar kovo pradžioje kalbėjo ministras.
A.Veryga piktinosi, kad spekuliantai kaukes parduoda brangiau nei jos iš tiesų vertos ir svarstė, kaip juos reikėtų nubausti.
Bet labiausiai ministras plūdo tuos, kurie piktinasi nerasdami kur jų legaliai įsigyti. „Tai (kaukė, – Red.) nereikalinga prekė. Pirkite muilą, plaukite rankas ir viskas bus gerai (…) Kaukių tiesiog nereikia“, – tautiečius ramino sveikatos politikos strategas, tačiau jau netrukus policija ėmė persekioti viešoje vietoje kaukių nedėvinčius asmenis.
Apsaugos priemonių stygių gydymo įstaigos pajuto vos tik koronavirusas pasiekė Lietuvą.
Tuomet kilo įtarimų, kad kai kurios ligoninės medikams skirtas vienkartines apsaugos priemones taupo ir naudoja po keletą kartų.
Gydymo įstaigų vadovai taip pat neslėpė, kad juos gelbsti visuomenės parama.
Antai, Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė yra pripažinusi, kad jei ne labdara, šiai klinikai per karantiną būtų tekę užsidaryti.
Šioje gydymo įstaigoje koronaviruso metu sugedo du medicinos įrankių sterilizacijos aparatai. Profesorė papasakojo, kad sterilius instrumentus iš vieno veikusio sterilizatoriaus po ligoninę išnešiodavo naktimis.
Tiesa, medikams trūko ir įprastų apsaugos priemonių.
„Kasdien priimame virš 40 pacientų, kuriems reikalinga būtinoji odontologinė ir burnos, veido ir žandikaulių chirurginė pagalba.
Dirbame viruso išsisėjimo vartuose – paciento burnoje ir veide, todėl žiūrime į kiekvieną pacientą kaip į potencialų užkrato šaltinį, todėl turime personalą aprengti didžiausios apsaugos priemonėmis.
Jei didžiosios ligoninės ir gauna apsaugos priemones iš rezervo, per klasterines ligonines, mes – ne visada, nedaug, bet stengiamės nenuleisti rankų.
Jeigu ne įvairi visuomenės parama, Žalgirio klinika šiandien nebedirbtų, o apie pusė Lietuvos gyventojų nebegautų būtinosios odontologinės, burnos bei veido ir žandikaulių chirurginės pagalbos“, – karantino metu atviravo ligoninės vadovė.
