Taip Tarptautinė hipertenzijos asociacija šią savaitę siekė atkreipti dėmesį į padidėjusį kraujo spaudimą – pavojingą ligą, su kuria pasaulyje susiduria kas ketvirtas žmogus. Apkarstė kraujospūdžio aparatais paminklus ir skulptūras neužmiršdami jų nufotografuoti.
Žemaitės, kunigaikščio Gedimino ar J.Basanavičiaus vardu raginti reguliariai stebėti savo kraujospūdį – gal ir gerai, bet vilniečiams tai galėjo durti į paširdžius. Juk medikų paslaugos dabar sunkiai pasiekiamos, eilėje pas kardiologą tenka laukti ilgus mėnesius, o šeimos gydytojas telefonu gali pasiūlyti tą patį, ką ir J.Basanavičius: pasimatuoti kraujospūdį.
Jeigu jis per per aukštas, tas pats šeimos gydytojas net neapžiūrėjęs parašys elektroninį receptą ir nusiųs į vaistinę pirkti vaistų. Juk net nedarbingumo lapelis dėl padidėjusio kraujospūdžio nepriklauso.
Vilniuje apkarstyti paminklus – ne naujiena. Vien J.Basanavičius šiais metais buvo ir su apsaugine kauke, ir su šaliku.
Kovą, kai kaukių pasiūla buvo menka, o kainos milžiniškos, jomis papuošti ne tik tautos patriarcho, bet ir brolių Vileišių, T.Ševčenkos, K.Donelaičio, Žemaitės ir kiti paminklai.
Na, dėl pakilusio kraujospūdžio viskas aišku. O provokacijos su kaukėmis prasmės taip ir nepavyko suvokti: ar tai buvo siekimas pabrėžti bergždžias pastangas gauti kaukių, ar šaipymasis iš perdėtos viruso baimės?
Sausį, kai apie virusą dar buvome mažai girdėję, pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Kroatija J.Basanavičiaus paminklą papuošė raudonu kaklaraiščiu. Esą jam pradžią davė kroatai.
Skulptūras apsukruoliai sugeba panaudoti net reklamai. Štai prieš kino teatruose pasirodant filmui apie Supermeną „Žmogus iš plieno“, Trakų gatvėje J.Tiškevičiaus rūmų balkoną laikančios atlantų skulptūros buvo apvilktos marškinėliais su raide S.
Gali būti, kad nuo šių atlantų ir prasidėjo paminklų ir skulptūrų apkarstymas įvairiais drabužiais ir aksesuarais. Tai buvo šaltą žiemą prieš keletą metų, kai atlantams ant kaklų kažkas užrišo šalikus.
Bet tai buvo tiesiog studentiškas kvailiojimas, juk rūmuose įsikūręs Gedimino technikos universitetas. Nesiekiant didelės prasmės ar kilnaus tikslo.
Kaip ir kiek anksčiau Lazdynuose pasitaikydavę atvejai, kai ant skulptūros „Rytas“ žirgo galvos kažkas naktį vis užmesdavo kibirą, kurį ne taip lengva būdavo nuimti net policijos pareigūnams.
Kas kita sovietmetis. Pasakojama, kad ant V.Mickevičiaus-Kapsuko paminklo Rotušės aikštėje, o gal ir paties Lenino Lukiškėse kažkas sugebėdavo sutemus užpilti kelis buteliukus valerijonų tinktūros ir statulas akimirksniu aplipdavo visos rajono katės. Už tai grėsė rimti nemalonumai.
Dabar paminklai vis dažniau pasitelkiami reklamai. Juk net juos apkarstyti kraujospūdį matuojančiais aparatais padėjo farmacininkai. Ir Žemaitė ar V.Kudirka tampa reklamos veidu.
