Štai stovėdamas Seimo tribūnoje iškelta galva premjeras S.Skvernelis pateikė savo vadovaujamos Vyriausybės veiklos ataskaitą, paskutinę šią kadenciją.
Taigi šis dokumentas tampa tarsi išplėsta būsimų Seimo rinkimų kampanijos skrajute, kurioje išvardyta, ką valdžia nuveikė ir kaip rūpinosi visais tautiečiais.
Ataskaitoje akcentuojama ne tik didėjančios algos ir pensijos, bet ir tai, kaip valdantiesiems pavyko suvaldyti pandemiją ir kaip gelbėjama jos paveikta ekonomika.
Vyriausybės vadovas narsiai atsikirtinėjo į opozicijos kritiką dėl delsimo ar blaškymosi krizės pradžioje, dėl nepakankamai skubiai teikiamos paramos verslui, be kita ko, priminęs netikusį tuomečių valdančiųjų konservatorių elgesį per 2008 metais užklupusį sunkmetį.
Regis, išblėso ir opozicijos kritika dėl valdančiųjų sprendimo rugpjūtį išdalyti po 200 eurų visiems pensininkams, taip siekiant papildomo jų palankumo per Seimo rinkimus.
Mat dalis opozicijos atstovų balsavo už 200 eurų padalijimą, o vakar šį įstatymą pasirašė ir prezidentas G.Nausėda (kas norės pyktis su senjorais?), nors anksčiau viešai ir buvo užsiminęs apie veto, jei valdantieji nepritars jo pateiktiems siūlymams ekonomikai gelbėti.
Šalies vadovas savus projektus pasiūlė, vieniems jų parlamentarai pritarė, dėl kitų suabejojo.
Tačiau, vienaip ar kitaip, kaktomuša tarp Seimo ir Prezidentūros lyg ir sušvelnėjo.
Beje, premjeras Seime ne tik vardijo nuverstus kalnus, bet ir priminė, kad šioje Vyriausybėje per visą kadenciją nebuvo nė vieno korupcijos skandalo.
Ir netrukus po to į viešumą staiga stryktelėjo bankrutavęs verslininkas iš Trakų A.Ribnikovas – žiniasklaidai papasakojo, kaip daugiau nei prieš dešimtmetį jo vadovaujama bendrovė statė dabartinio susisiekimo ministro J.Narkevičiaus namą Trakuose.
Anot verslininko, taip jis turėjęs atsilyginti savo vaiko krikšto tėvui, tuomečiam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui už tai, kad bendrovė laimėdavo viešuosius pirkimus.
Gali būti, kad anksčiau tą patį verslininkas jau yra papasakojęs Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), kuri mėgina tirti šį apsamanojusį reikalą, tačiau dabar istorija nutekėjo (arba buvo specialiai nutekinta) į viešumą.
Nors po verslininko atviravimo buvo sukeltas politinis triukšmas, iš karto kyla net keli klausimai.
Kaip A.Ribnikovas įrodys, kad tokie sandėriai buvo?
Kodėl verslininkas apie tai prabilo viešai, nors jam, kaip bendrininkui, irgi gresia atsakomybė?
Kodėl buvęs bendrovės vadovas apie negerą dukters krikšto tėvą prabilo tik daugiau nei po dešimtmečio?
Susisiekimo ministras kategoriškai tvirtina niekuo nenusidėjęs, jį toliau remia premjeras ir Seimo valdantieji.
Negana to, J.Narkevičius dėl šmeižto kreipėsi į prokuratūrą.
Taigi apie iki šiol mažai kam žinomą A.Ribnikovą ateityje tikriausiai išgirsime daugiau.
Užtat dar vieno šios savaitės herojaus – generalinio prokuroro E.Pašilio – pristatinėti nereikia.
Į ne vieną skandalą anksčiau įsivėlusio pareigūno vadovaujamą instituciją prieš keletą dienų nušvietė gaisro pašvaistė.
Trečiadienį nugriaudėjo STT operacija – buvo atlikta dešimtys kratų, sulaikyti du Generalinės prokuratūros prokurorai, Kauno apygardos prokuroras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas, Kauno advokatas, keletas privačių asmenų.
Įtariama, jog prokurorai ir FNTT pareigūnas su advokatu, kuris yra dirbęs FNTT, neteisėtai derino Ūkio banko ir kitų galimų rezonansinių ūkinių nusikaltimų tyrimą, dalis įtariamųjų atsidūrė belangėje.
Pats E.Pašilis tikino, kad tai kartu su STT ir FNTT ilgą laiką slapta vykdyto tyrimo rezultatas.
Vis dėlto kadenciją baigiantis D.Grybauskaitės statytinis generalinis prokuroras atrodo dviprasmiškai, jei šitiek kartų „reformuotoje“ ir „skaidrintoje“ Generalinėje prokuratūroje ar jam po nosimi iš tiesų dėjosi tokie dalykai.
Žinoma, negalima atmesti ir to, kad čia regime ir pastaruoju metu klupinėjančios STT žaidimus stengiantis užgožti jos pačios agentams kitoje byloje advokatų mestą šešėlį dėl galimos korupcijos.
Be to, ši operacija gali būti ir teisėsaugos vidaus karo požymis.
Žaibiškas vidaus karas šią savaitę blykstelėjo ir valdančiųjų valstiečių stovykloje. Tiksliau – susišaudymas lankais.
Aplinkos ministras K.Mažeika, savo įsakymu nuo 2022 metų leidęs medžioklę lankais, kuri buvo uždrausta prieš pusantro dešimtmečio, sukėlė tokį triukšmą, jog atrodė, kad jis pats strėle peršovė stumbrės jauniklį.
Valstiečiai greitai suprato, jog K.Mažeika pataikė žaliausiai Lietuvos partijai į koją, todėl įtakingoji A.Širinskienė ir parlamento vicepirmininkas A.Nekrošius iškart pateikė įstatymų pataisas, numatančias, kad aplinkos ministras negali spręsti dėl medžioklės ginklų be Seimo leidimo.
Medžioklę lankais griežtai pasmerkė ir valstiečių vedlys R.Karbauskis, ir premjeras S.Skvernelis.
Nuo savo įsakymo atsiribojo ir K.Mažeika, lemenęs atsiprašymus ir priesaikas, kad pats yra medžioklės lankais priešininkas.
Atpirkimo ožka šįkart tapo prieštaringai vertinama aplinkos viceministrė R.Vaitkevičiūtė, kuri vadovauja ministerijai pavaldžiai Medžioklės tarybai, parengusiai naują laukinių gyvūnų šaudymo tvarką.
Viceministrė šią savaitę „savo noru“ pasitraukė iš pareigų.
K.Mažeika, nors į jį anksčiau yra taikęsis ir prezidentas G.Nausėda, išsaugojo postą.
Ministro padėtį greičiausiai palengvino ir audringai burbuliavusi kitokių savaitės įvykių srovė.
