„Jeigu praranda žmonės darbus, socialinį saugumą ir santaupos finansinės išnaudojamos, tai Lietuva ir pasidaro ta vienintele galimybe, kur tęsti savo gyvenimą“, – apie situaciją kalbėjo D.Henkė.
Incidentas Norvegijoje
Šeštadienį neįvyko planuotas specialus skrydis iš Oslo į Lietuvą. Aplinkybes, susijusias su šiuo skrydžiu, LRT radijo laidai „Ryto garsai“ paaiškino Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Jonas Paslauskas.
„Nemalonus atsitikimas. Gaila, kad aviakompanija, kuri organizavo šį skrydį, pardavė bilietus, negavusi visų reikiamų leidimų, kas mums visiems buvo naujiena ir tikrai labai neatsakingas poelgis. <..>
Mums teigė, kad turi leidimus, todėl mes įdėjome ir į savo internetinį puslapį, norėdami kuo plačiau informuoti tautiečius. Nors su šia kompanija mes organizavome prieš tai keletą skrydžių ir viskas vyko labai sklandžiai, kodėl šiuo atveju taip atsitiko, mums nėra žinoma“, – paaiškino jis.
Sugrįžti nori ne tik Norvegijos lietuviai
Užsienio reikalų ministerija (URM) tikino, kad šiomis dienomis parvykti į Lietuvą turėjo 800 žmonių. Pasak ambasadoriaus, šis skaičius, tikėtina, apima ne tik iš Norvegijos grįžti norinčius tautiečius.
„Iš Norvegjos šitam skrydžiui praeitą šeštadienį buvo parduota apie 180 bilietų, o tautiečių, atvykstančių į Norvegiją arba išvykstančių iš jos, yra tikrai daug, kadangi ne visi tautiečiai čia nuolat gyvena. Daugelis iš Lietuvos atvyksta sezoniniams tam tikriems darbams. Padaro darbą ir išvyksta“, – sakė J.Paslauskas.
Anot ambasadoriaus, norintiems sugrįžti kol kas siūlomos kitos alternatyvos – skrydžiai per Rygą ar Frankfurtą bei jūrų keltai.
„Ambasada kiekvieną dieną gauna dešimtis skambučių, kur teiraujamasi, kokios galimybės parvykti į Lietuvą <..> Manau, be abejo, išspręstų arba palengvintų mūsų tautiečių dalią, nes tikrai įtampa yra nemaža. Teiraujasi žmonės kiekvieną dieną. Papildomas skrydis arba skrydžiai tikrai palengvintų informaciją“, – teigė jis.
Ambasadoriaus žiniomis, Norvegijoje gyvena apie 45 tūkst lietuvių.
Situacija dramatiška
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė tikino, kad kai kurių tautiečių situacija yra gana dramatiška: jie nori grįžti, nes neteko darbų ir pajamų šaltinių.
„Airija, Jungtinė Karalystė, pridėčiau Islandiją, tą pačią Australiją galima paminėti. Dėl pandemijos praradę darbus ir socialinį saugumą, negaunantys tose valstybėse paramos, dalis lietuvių svarsto galimybę grįžti pastoviam gyvenimui į Lietuvą. Tai ir migruojantys darbininkai.
Nepamirškime, kad kai kas turi turi savo namus, savo tėvus Lietuvoje ir pandemijos laikotarpiu neturėjo galimybės susisiekti su namiškiais“, – kalbėjo D.Henke.
Ji paaiškino, kad, atnaujinus skrydžius Vilnius-Frankfurtas, nemažai žmonių per Frankfurtą į Lietuvą grįžta iš Ispanijos.
„Tokia realybė užtruks dar ilgiau ir pasaulis tik po truputį atsidaro sienas“, – pastebėjo ji.
D.Henke atkreipė dėmesį ir į pozityvią tendenciją – per užsienio lietuvių bendruomenes vilnija solidarumo banga. Bendruomenės susitelkia, lietuviai lietuviams siūlo pagalbą, gyvenamą vietą.
„Turime solidarumo bangą ir lietuviai lietuviams sunkiose situacijose padeda ir tai yra didžiulis atradimas per šią pandemiją. URM yra suregistravusi savanorius visame pasaulyje, jie turi žmonių tinklą, kurie nori padėti“, teigė D.Henke.
